Persikiniai ledai

Skaičiuoju laiką atgal. Liko 54 valandos. Keliom minutėm daugiau ar mažiau, tačiau nesvarbu, nes tas laikas – žinoma, be abejonių – slinks taip lėtai, taip labai lėtai.

Prisimenu, kaip vaikystėje beprotiškai laukdavau to išsvajoto vasaros ryto, kai visa šeima kelsis absurdiškai anksti, kraus krepšius į automobilio bagažinę, kraus tiek krepšių, kad dalį teks laikyti po kojomis, dalį – ant kojų ir dar šį bei tą pakišti po sėdyne. Ir tada visi tokie apsikrovę mes pajudėdavom link jūros, link septynių dienų Šventojoje. Ta vasaros savaitė prie jūros nuo vaikystės buvo mūsų šeimos tradicija. Kiek pamenu, nesulaužyta nei vienais metais. Ir visi jos taip laukdavo. Aš niekad negalėdavau užmigti, skaičiuodama likusias valandas ir plodama katučių iš džiaugsmo.
Šįkart aš vėl neužmigsiu, puikiai žinau. Matysiu save vaikštančią – aaaa, Paryžiaus! – gatvelėmis, skanaujančią kvapnius ragelius iš jaukios kepyklėlės ir besigrožinčią tais visais gėriais, kuriuos mačiau tik nuotraukose iš žurnalų. Įsivaizduosiu save žingsniuojančią siauromis gatvelėmis lyg elegantišką prancūzaitę, persimetusią rankinę per petį, preciziškai nusilakavusią žavius nagiukus, vėjo kedenamais plaukais.
Žinau, kad viskas bus truputuką kitaip. Mes n valandų dardėsim autobusais, kedukais apautomis rusvomis kojomis išvaikščiosim daugybę kilometrų, bandydami neatsilikti ir primindami sau paspartinti žingsnį. Sparčiu žingsniu eisim per programoje numatytas gatves, vakare griūsim į numatyto viešbučio lovą, o ryte kramsnosim numatytuosius pusryčius. Ir mums bus taip (numatytai) gera, linksma ir smagu!
žinau.

Šypsausi ir skaičiuoju laiką atgal. Liko jau kiek mažiau nei 54 valandos.


Skonis: 8,5/10. Šiuos ledus man parodė Julė, o pasalį jie išvydo didžiai gerbiamo Deivido dėka, o tai jau savaime lyg ir reikštų, kad jie turi būti tobuli. Ką gi, teks pripažint, kad mūsų skoniai nesutampa arba kad aš nemoku/nesugebu gaminti ledų. Nes aš vis tiek – nors tu ką – valgiau skanesnių. Nors, čia pat ir pa(si)teisinsiu, jog aš visad – kiek save prisimenu – labiau mėgai tokius… rimtesnius, gerai jau gerai, riebesnius ledus. Ne vaisinius. Juolab ne šerbetinius. Štai ir viskas aišku, ar ne?
Nuraminsiu, jei jums patinka vaisiniai ledai, tikrai patiks ir šie. Patiks labai, nes kitiems ragavusiems jie buvo puikūs. Išgirti ir skanauti apsilaižant. Todėl skanaus! :)

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: 8 porcijos

Energetinė vertė: 270 kcal/porcija

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Scoop Adventures

600 g prinokusių persikų (maždaug 4 dideli persikai)
1/2 puodelio vandens
3/4 puodelio (125 g) cukraus
1/2 puodelio (180 g) grietinės
1 puodelis (250 g) riebios grietinėlės
1/4 arb.š. vanilės esencijos
keli lašai šviežiai spaustų citrinos sulčių

Nulupti persikus, padalinti kiekvieną perpus ir išimti kauliukus. Supjaustyti persikų puseles nestorais griežinėliais ir sudėti į puodą su vandeniu. Kaitinti ant vidutinio didumo ugnies, retkarčiais pamaišant, kol persikai taps minkšti ir kreminiai, apie 10 minučių.
Nuimti puodą nuo ugnies, įmaišyti cukrų ir atvėsinti iki kambario temperatūros.
Perpilti masę į didelį gilų dubenį, taip pat supilti grietinėlę, grietinę, vanilę ir citrinos sultis. Išplakti iki vientisos masės.
Masę supilti į indą ir dėti į šaldymo kamerą. Po 45 minučių išimti ir gerai išplakti, kad masė būtų visiškai lygi – be jokių sušalusių gabalėlių. Toliau kas pusvalandį ledus, išėmus iš šaldymo kameros, vis taip pat išplakti, kol ledai sušals. Patiekti ir skanauti.

, , , ,

7 Responses to Persikiniai ledai

  1. Indrė 19 Rgp ’10 at 12:04 am #

    Skaniai atrodo :) o ir naujas dizainas labai jaukus :)

    • Asta 19 Rgp ’10 at 11:40 pm #

      Indre, ačiū ir ačiū 😀

  2. julė 19 Rgp ’10 at 8:31 am #

    jo, dizainas okei :) vakare išjungiu – vienas, ryte įsijungiu – jau kitas, ak tu, spartuole!
    hm, dabar raustu dėl ledų, bet čia mano visokios nekokios būdo savybės lenda, žinai, kai pastabas mano idėjoms priimu kaip pastabas sau asmeniškai. tik dabar nepulk atsiprašinėti – juk žinau, jog mes abi švelnios natūros.
    tiesa, prisipažinsiu, kad su persikais šitų ledų nedariau – dariau su nektarinais; išėjau turgun persikų, bet pardavėja davė nektarinų paragaut ir… persigalvojau 😀 o man kaip tik patiko, kad jie tokie rieboki (grietinė! grietinėlė!), bet ir gaivūs; ir dar – kad nektarinų saldumą geroookai sušvelnina lengva grietinės rūgštelė. va. gal todėl taip mėgstu prie blynų valgyti NE grietinę, NE uogienę, o jų abiejų marmaliavimą. ir joks jogurtas, sorry, to nepakeistų – kadangi būtent aukštas riebalų procentas grietinėj suteikia tokį KITOKĮ pojūtį burnoje (čia tai jau turbūt į fiziką/biologiją susiveda ,)).

    odievulėliau, kokią tiradą prirašiau. jaučiuosi kaip per top chef. i stand behind my dish, t’sakant.

    beje, beje, o ar teisingai perskaičiau? jūs.. išdardat.. į.. PARYŽIŲ????? omg omg omg omg.

    (beje, mano vaikystės rytai važiuojant prie jūros – į palangą, paskiau į šventąją, o paskiau dar toliau – buvo lyygiai tokie patys. tas ypatingas ankstyvas kėlimasis, kad apiepiet jau būtume Tenais – ak!)

    • Asta 19 Rgp ’10 at 11:46 pm #

      Ojetusmarija, kokias litanijas Julė rašo! 😀 Juokauju, viskas čiki, aš lygiai taip pat stovėčiau nagais ir ragais už tai, ką parekomendavau. Na, gerai, gal ne nagais ir ragais, bet pakalbėti mėgstu :)) Vienu žodžiu… :)

      Aš prie blynų rinkčiaus jogurtą arba uogienę. Matai, aš saldžiamėgė, matyt :) Nors nesu ir prieš rūgštelę, bet kažkas man – pabrėžiu, kad tik asmeniškai man, o ne kitiems valgiusiems – čia buvo čiut ne taip. Ir visiškai jie man nebuvo riebūs, visiškai. Na, aš suprantu, kad jie yra, bet taip neatrodė, neee. :)) Aišku, spėk kam aš kaltę verčiu? Šaukštui! Nes jei turėčiau ledų aparatą, visi ledai būtų šimtąkart skanesni, o. 😀

      Mhm, tu teisingai perskaitei :) Na, ne tik Paryžiun, iš esmės į pažintinę ekskursiją, bet daugiausiai laiko praleisim Paryžiuje :) Jau šeštadienį! Bemaž cypiu iš džiaugsmo 😀

  3. modesita 4 Rgs ’10 at 5:21 pm #

    Seilė tik nutįįįįįįįįįso!! Ar išplakta masė tiršta išeina? (ledus gaminu kitaip – suplaku įvairius produktus ir supilu į ledų maišymo aparatą. Jei masė skysta, tai ledai neišeina purūs…)

    • Asta 6 Rgs ’10 at 10:33 pm #

      modesita, taip – čia tam ir reikalingi visi tie maišymai, maišymai… tiems vargšeliams, neturintiems ledų aparatų :) Po kiekvieno maišymo masė būna vis tirštesnė, o tada jau sustingdomi ledai galutinai :) Bet vis tiek man jie ne tokie purūs, kaip kad turėtų – matyt, sunku tą aparatą šaukštu visgi pakeisti.. :))

Parašykite komentarą