Mūsų mažajam kukuliui dar tik šešios savaitės su trupučiu. Sakote, kiek per anksti galvoti apie tai, kaip netrukus (?) jis keliaus į darželį, o tada – į mokyklą? Taip, žinau. Anksti. Iki to laiko mūsų laukia dar tiek daug visko! Bet nieko sau negaliu padaryti; esu planuotoja, svajotoja, svaičiotoja ir fantazuotoja. O juk visi žinome, kaip toli gali nunešti fantazijos, tiesa? Dažniausiai ne į rytojų ar kitą savaitę, o į laiką po metų, penkių ar septynerių. Kaip tada mes gyvensime? Kuo gyvensime? Kur mus nuves ši diena? Ir kokie mes tada, po kelerių ar keliolikos metų, būsime? O kas bus, hm, ant mūsų valgomojo stalo?
Kai pirmą kartą į rankas paėmiau šias vaikams subalansuotas pietų dėžutes, iš kurių vieną matote nuotraukose, žinoma, įsivaizdavau dienas, kai pirmąkart savo mažylį išleisime į darželį, vėliau – į mokyklą. Mintyse netrukus pradėjo suktis įvairiausių sumuštinių variacijos, naminės bandelės ir vafliai, nesaldūs keksiukai, suktinukai ir kiti dalykai, kurie, kaip šiandien tikiu ir matau iš aplinkinių patirties, galėtų patikti vaikams.
Gali būti, kad tada, kai iš tiesų ateis ta lemtinga diena įduoti į rankas pietų dėžutę ir pamojuoti atsisveikinant, aš būsiu visiškai kitokia. Galbūt galvosiu apie kitus dalykus. Gal net mano vertybės ir įsitikinimai bus pasikeitę, juk visko gyvenime būna, kiekviena diena mus šiek tiek keičia ir formuoja. Bet šiandien aš būčiau ta mama, kuri nedaro tragedijos, jei vaikui kojos linksta, kaip jis nori bandelių, o ne špinatų salotų. Tiesa, būčiau ta mama, kuri pati parduotuvių lentynoje išsirenka kokybiškiausius produktus, pati jas iškepa ir sudeda į pietų dėžutę. Juk išties kompromisai yra būdas kurti laimingus santykius, laimingus namus ir laimingas gyvenimo patirtis. Be to, šiek tiek pasistengus, tikiu, pavyktų iškepti super-gardžias bandeles ir su špinatais!
Kol aš dar tik planuoju ir fantazuoju – o šiandien gyvenu, žinia, visai kitais kūdikiškais dalykais, – galbūt jūs jau kas rytą išleidžiate savo pipirus į darželį ar mokyklą? Jei taip, siūlau ne tik receptą (labai gardžios, šimtąkart mano keptos bandelės!), bet ir pietų dėžutes. Rausvos ir melsvos, subalansuotos mažiesiems, talpinančios pagrindinį patiekalą, užkandį ir desertą atskiruose patogiuose indeliuose – viską atidžiai apžiūrėti galite štai čia, į vieną virtualią krautuvėlės lentyną sudėliojome mažiesiems skirtas pietų dėžutes ir jų priedus: PIETŲ DĖŽUTĖS MAŽIESIEMS.
O šios bandelės, jos labai geros. Mielinę tešlą su sausomis mielėmis paruošite labai lengvai ir greitai, jos skonis – puikus. Bandelės skanios tiek šiltos, tiek atvėsusios; tešla neišsausėja greičiau nei norėtųsi. Tai yra bene vienintelis receptas mūsų namų virtuvėje, kuriam naudojamos pieniškos dešrelės, tačiau tai vienas mėgstamiausių mano vyro patiekalų (o ir man pačiai labai gardu, ką čia apsimetinėti didesne sveikuole nei esu, šypt), todėl tešlą joms minkau pakankamai dažnai. Jei turite mažiau laiko, bandelių nebūtina išlankstyti, galite dešreles tiesiog apsukti tešlos juostelėmis, aptepti plaktu kiaušiniu ir apibarstyti prieskoniais ar sezamų sėklomis. Tačiau jei laiko turite šiek tiek daugiau, išmėginkite šį lankstymą – valgyti bandeles smagiau, o ir skonis jų šiek tiek kitoks, kai kiekvienas gabalėlis ir dešrelių skritulėlis yra šiek tiek apskrudęs. Beje, galėčiau lažintis, kad vaikams toks bandelių pateikimo būdas patiktų dukart labiau nei įprastas; juk iš pradžių visi mes skonį įvertiname ir pajaučiame akimis.
Kada paskutinįkart namuose ruošėte mielinę tešlą? Kada paskutinįkart ragavote naminių bandelių? Labai siūlau prisiminti, kokios skanios jos gali būti. Juk ruduo – tobulas metas skirti šiek tiek daugiau laiko virtuvei. Skanaus, mielieji!
Mielinės lankstytos bandelės su dešrelėmis
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Tešlai:
1 stiklinės (250 ml) pieno
180 g sviesto
2 valg. š. cukraus
žiupsnelio druskos
2 kiaušinių
2 pakelių (14 g) sausų mielių
4 stiklinių (560 g) miltų
20 pieniškų dešrelių
džiovintų itališkų žolelių
GAMINIMO EIGA
1. Į nedidelį puodą supilkite pieną, sudėkite sviestą, suberkite cukrų ir druską. Kaitinkite virš vidutinės ugnies, kol sviestas ištirps. Nukelkite nuo ugnies ir šiek tiek atvėsinkite, kol pienas bus šiltas, bet ne karštas.
2. Į šiltą pieną įmuškite kiaušinius, gerai išmaišykite.
3. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir sausas mieles. Supilkite šiltą pieno, sviesto ir kiaušinių mišinį. Išmaišykite ir išminkykite minkštą tešlą. Jei tešla pernelyg lipni, pridėkite dar šiek tiek miltų.
4. Išminkytą tešlą pridenkite švariu rankšluostėliu ir palikite šiltai apie 40 minučių, kol ši pakils ir jos tūris padvigubės.
5. Tešlą iškočiokite. Įvyniokite dešreles. Kiekvienoje bandelėje aštriu peiliu padarykite įpjovas iki apatinio tešlos sluoksnio (jo neperpjaukite!) ir supinkite „kaseles“, kiekvieną įpjautą „riekelę“ lankstant vis į priešingą pusę. Suformuotas bandeles apibarstykite džiovintomis itališkomis žolelėmis.
6. Kepkite iki 200 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 10 – 12 minučių. Galite patiekti tiek šiltas, tiek jau visiškai atvėsusias.
4 komentarai
Labai gražiai atrodo! Tik nelabai supratau, kaip reikia išgauti tokią formą. 🙁
Ačiū! 🙂
Pabandysiu nupasakoti aiškiau, kaip čia vyksta visas lankstymas, nors žodžiais aprašyti tikrai sudėtinga. Taigi:
1. iškočiojate tešlą, atsipjaunate jos po gabalėlį ir įvyniojate dešrelę, kad ji visa būtų tešloje. Gerai apspaudžiate. Turite dešrelę tešlos apvalkale 🙂
2. Imate aštrų peilį ir dešrelę su tešla pjaustote riekelėmis, bet ne iki pat galo, t.y. turi gautis tokia lyg armonikėlė.
3. Vieną ritinėlį verčiate ir guldote į dešinę dešrelės pusę, antrą – į kairę, trečią – vėl į dešinę. Ir taip, kol išlankstysite visą dešrelę.
O iš tiesų, kol rašiau paaiškinimą, prisiminiau, kad labai sename įraše šį procesą esu nufotografavusi, ir nors labai nedailios nuotraukos, bet tikrai aiškiau nei aprašyti žodžiais 🙂 Štai: https://www.sauletavirtuve.lt/?p=730
Supratau! Labai jums ačiū už išsamų paaiškinimą. Būtinai reikės išbandyti. :))
Nėra už ką, skanių bandelių! 🙂