bananai

Prieš kelias savaites, dar glostydama savo pūpsantį pilvą, sakiau jam, savo žmogui, – kai ateis ta diena ir pamatysi, kad einu iš proto, užsibarikaduoju namuose ir imu atsisveikinti su aplinkiniu…

Jei matematika ir teorijos niekad gyvenime nemeluotų, lygiai už savaitės tokiu metu turėčiau rankose sūpuoti mūsų mažąjį žirnį. Negaliu patikėti – prieš kelis mėnesius, nėštumui dar tik įpusėjus, sužinojau, kad…

Keistos tos moterys, dievaži. Užvakar pasijaučiau nepatogiai – vos įtilpau į pėdkelnes, o einant šlaunys nepatogiai trynėsi viena į kitą. Anksčiau tai visada būdavo lemtingas ženklas (Asta, susiimk!), o dabar?…

Jis tikrai apsidžiaugtų, jei vieną gražią dieną į jo vis pusiau juokais užduodamą klausimą „O ar ryžių košė nėra tokia pat sveikuoliška kaip avižinė?“ atsakyčiau „Taip!”. Kita vertus, tyliai sau…

Žodžių junginys „tausojantis režimas“ slepia savyje labai daug išlygų. Gali judėti, tačiau gulėti turėtum daugiau nei judėti. Gali leistis į pasivaikščiojimą, bet turi kelyje išvengti laiptų. Gali valandų valandas būti…

Išduosiu paslaptį: kadaise mėgdavau išgerti taurę vyno. Juokauju, žinoma, anokia čia paslaptis. Išsikepę naminę picą, neretai atidarydavome butelį balto atvėsinto vyno ir įsipildavome po taurę ar dvi. Švęsdami gimtadienius, irgi…

Kasdienė ryto dilema – dar 15 minučių miegui ar verčiau 15 minučių sotiems maistingiems pusryčiams – gali būti netikėtai skaudi. Net jei vakare nusiteikimas šimtaprocentinis (atsikelsiu!), ryte rankos gali nevalingai…

Kai vis dar kartais sulaukiau klausimų, kodėl aš neberašau tinklaraščio, nori nenori kyla klausimas – gal tokių, vis įsijungiančių ir patikrinančių, yra daugiau? Galbūt tik aš viena galvoju, kad kai…

Vakarai (kaip ir rytai) ne tik tamsūs, bet ir šalti. Lova ir minkšta antklodė atrodo kaip svajonė, iš kurios kasdien kažkaip (sunkiai) pavyksta save išplėšti. Sakau sau, kad tie šilti…

Kaip čia taip yra, klausiu savęs, už žando jausdama maloniai tirpstantį šokolado gabalėlį, kad mintys apie sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos naudą aplanko būtent tokiomis akimirkomis? Pavyzdžiui, kai jau esu…

Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…

Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien…

Ir kas galėjo pagalvoti? Išaušus šeštadienio rytui, aš išlipau iš lovos, persiliejau veidą vėsiu vandeniu, dar stiklinę vandens išgėriau, nieko nelaukdama šokau į sportinius batelius ir išbėgau. Pirmąkart po šitiek…

Sveikas, pavasari! Pagaliau! Po šitiek tamsių rytų, po tiek šaltų dienų ir tokių storų pilkų debesų… pagaliau tu atėjai, toks šviesus ir saulėtas, toks daug žadantis, toks įkvepiantis ir ryškus.…

Naujajame darbe aš jau daugiau nei mėnesį. Šis skaičius man tik dar kartą primena: ką gi, laikas bėga velniškai greitai. Atrodo, kad tikrai dar visai visai neseniai truputį neramia širdimi…

Ar jautėt? Savaitgalį pagaliau atėjo pavasaris. Kuo tikriausias, saulėtas ir šiltas. Šeštadienį vaikščiojau po Kauno dienų mugę, tarp ūkininkų gėrybėmis nukrautų prekystalių, su nuo gardžių pirkinių vis sunkėjančiu krepšiu, ir…

Visai neseniai internetinis portalas, paprašęs duoti interviu, uždavė vieną klausimą, ne tokį kaip visi. Priverčiantį stabtelėti ir susimąstyti. Manęs paklausė: ar aš moku džiaugtis smulkmenomis, ar esu išlaikiusi gebėjimą pastebėti…

Metų pabaigoje sakiau – naujuosius metus pasitinku su gera nuojauta širdyje. Su tikėjimu, kad įvyks kažkas gero. Kad bus daug gerų, linksmų, laimingų akimirkų. Žinau, kad neperšokus griovio jokiu būdu…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Paskutiniu metu turim tokį smagų juoką: jau kam kam, bet man šitie metai turėtų būti fantastiškai geri! Juk ne veltui šitaip mėgstu avižinę košę; ne veltui būtent jos dubenėliu prasideda…