Pasakysiu paslaptį. Greito maisto restoranuose aš – dažnas svečias. Nors valgau ten ypač retai, bet dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų sėdėjau prie greitojo maisto restorano staliukų ir stebėjau, kaip valgo kiti. Tiesa, porą kartų mėsainį užsisakiau ir aš. Pirmasis kartas buvo dar mokykloje, didelės ekskursijos į Vilnių metu. Buvau gal šeštokė… ir nieko neprisimenu. Tik tiek, kad tikrai valgiau. Ar patiko? Nežinau, tada tai nerūpėjo. O iki kito apsilankymo tokio tipo restorane vėl praėjo keli metai. Tada buvau išbadėjusi ir mėsainis su vištiena atrodė lyg išsigelbėjimas mano pilveliui, ištisą dieną nemačiusiam maisto. Šįkart jau puikiai prisimenu, kaip labai nepatiko. Ne tiek dėl pačio skonio (aš – žmogus paprastas, galiu valgyt ir valgau daug ką), kiek dėl pasekmių, trukusių dar ne vieną valandą, ir didelių pažadų į kvailų mėsainių pusę daugiau gyvenime nežiūrėti.

Ir nežiūrėjau. Šimtą kartų sėdėjau greitojo maisto restorane, bet niekad nekilo mintis pabandyti dar kartą. Tačiau visai kas kita yra naminiai mėsainiai, ar ne? Šį eksperimentą planavau išbandyti jau anais metais, jei ne dar anais, bet vis atsirasdavo kažkas, kas prasprūsdavo į “turiu pagaminti” eilės priekį ir vargšai mėsainiai pamiršti liūdėjo… Liūdėjo tol, kol neišaušo lemtingas savaitgalis. Ir rytą virtuvėje pradėjau minkydama mielinę tešlą mėsainių bandelėms…

Man rodos, kad šie naminiai mėsainiai išgelbėjo mėsainių vardą – tokį, kokį buvau susikūrusi savo mintyse. Ne, man ne tik taip atrodo – taip ir yra. Pasirodo, mėsainiai gali būti puikus maistas – sotus ir gardus. O jei kažkas tyliai galvoja “bet gi šitaip nesveika!”, aš noriu paklausti, kas gi nesveiko? Jei ruošiate mėsainį namuose, pamirškite visus stereotipus. Tiesiog mėgaukitės.

Skonis: 10/10. Iš tiesų niekada negalvojau, kad mėsainiai gali būti tokie skanūs. Todėl šis – pirmasis – bandymas pranoko visus lūkesčius. Bandelės pavyko labai puikios – ne tokios “tuščiavidurės” kaip pirktiniai batonai, kuriuos suspaudus, liktų plonytis paplotis, tačiau sunkesnė ir pilnesnės, nors vis tiek minkštos. Įprastą maltos mėsos koltetuką pakeičiau vištienos filė paplotėliais – jaučiasi tikras vištienos skonis ir šis variantas man pasirodė daug skanesnis. Na, o daržovės… tradicinės, bet visas jas keisti ar papildyti galima pagal savo norus. Įprasta mėsainį pagardinti keliais griežinėliais svogūno, tačiau kadangi svogūnų buvo mano vištienos paplotėliuose, jo visiškai netrūko.
Taigi, mano verdiktas naminiams mėsainiams? Už ir tik už!

Sudėtingumas: yra ką nuveikti.

Porcijų skaičius: 6 mėsainiai

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Honney and Butter

♥ Naminiai mėsainiai

Mėsainių bandelėms:
2 – 2 1/2 puodelio (280 – 350 g) miltų
1 pakelis (11 g) sausų mielių
1 arb.š. druskos
2 valg. š. sviesto
1 puodelis karšto vandens
1 kiaušinis, išplaktas
sauja sezamo sėklų

1. Sumaišykite 1 puodelį miltų su mielėmis ir druską.
2. Minkštą sviestą supjaustykite kubeliais ir sumaišykite su miltais.
3. Supilkite karštą vandenį ir gerai išmaišykite.
4. Dalimis suberkite likusius miltus ir išminkykite vientisą, elastingą, minkštą, bet nelipnią tešlą.
5. Iš išminkytos tešlos suformuokite rutulį ir dėkite jį į aliejumi išteptą dubenį.
6. Uždenkite rankšluostėliu ir palikite valandai, kol pakils.
7. Pakilusią tešlą šiek tiek paminkykite ir padalinkite į 6 lygias dalis. Iš kiekvienos dalies suformuokite apvalią bandelę ir dėkite ją į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą.
8. Suformuotas bandeles uždenkite rankšluostėliu ir palikite 30 minučių.
9. Aptepkite bandeles plaktu kiaušiniu ir apibarstykite sezamo sėklomis.
10. Kepkite iki 200°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 15 – 20 minučių, kol gražiai apskrus.
11. Atvėsinkite.

Vištienos kotletukams:
1/2 vištos krūtinėlės
1 nedidelis svogūnas
2 valg.š. majonezo
2 valg.š. bulvių krakmolo
žiupsnis druskos
žiupsnis pipirų
saujelė krapų

1. Vištos filė ir svogūną supjaustykite nedideliais gabalėliais.
2. Į dubenį su vištiena ir svogūnais sudėkite majonezą, suberkite krakmolą, pagardinkite druska, pipirais ir krapais. Viską išmaišykite.
3. Palikite pasimarinuoti bent kelioms valandoms ar per naktį (dėl šios priežasties geriausia, jei masę kotletukams pasiruošite vieną dieną prieš kepant mėsainius).
4. Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus.
5. Imkite po šaukštą masės ir dėkite į keptuvę, stengdamiesi suformuoti apvalius blynelius.
6. Apkepkite iš abiejų pusių po kelias minutes, kol gražiai apskrus.

Mėsainiams:
6 mėsainių bandelės
6 vištienos kotletukai
12 arb.š. majonezo
6 lapai ledinės salotos (“Iceberg”)
6 riekelės fermentinio sūrio
6 griežinėliai pomidoro

1. Mėsainių bandeles perpjaukite pusiau.
2. Abi puses ištepkite arbatiniu šaukšteliu majonezo.
3. Ant apatinės bandelės pusės dėkite sulankstytą salotą.
4. Ant salotos dėkite ką tik iškeptą šiltą vištienos kotletuką.
5. Vištienos kotletuką uždenkite riekele sūrio.
6. Ant sūrio riekelės dėkite griežinėlį pomidoro.
7. Galiausiai ant pomidoro uždėkite viržutinę bandelės pusę.
8. Paruoštus mėsainius dar kelias minutes paskrudinkite orkaitėje, kol sūris šiek tiek išsilydys.
9. Nedelsiant patiekite. Skanaus!

O aš taip nuoširdžiai tikėjausi visą savaitgalį praleisti atkišus nosį saulei. Maloniai leipti nuo šilumos ir vieną po kito gerti ledų kokteilius. Nepavyko. Nelygioje lietaus, vėjo, šilumos ir saulės kovoje laimėjo… na, akivaizdu, kas pralaimėjo.

Bet nieko tokio, nes savaitgalis atnešė kitų puikių dalykų. Pavyzdžiui, išsvajotas nepertraukiamas keturiolika valandų miego. Ir rytą be jokio žadintuvo. Ar žinote, kaip gera yra užmigti ir jau bepradedant sapnuoti pirmą sapną suvokti, kad miegoti galėsit, kiek tik norėsit. Žadintuvas tylės. Niekas neprikels. Niekas neišvers iš lovos. Tai neįkainojama palaima. Pagaliau suprantu tai tik tada, kai bene tris ištisas savaites net savaitgaliais šokdavau iš lovos kartu su pačia nekenčiamiausia melodija. Ta, kuri visada suskamba bent pora valandų anksčiau nei norėtųsi.

Taigi, taip, šis savaitgalis nuostabus. Nes išsimiegojau. O dabar jaučiuosi laimingesnis, gražesnis ir net geresnis žmogus. Ech, tiek tam žmogui ir tereikia. Ir vėl širdy pavasaris.

Tiesa, savaitgalio planas buvo ne tik saulės vonios, bet ir rabarbarų pyragas. Prie šio punkto savo sąraše dedu pliusą – iškepiau ir jau beveik suvalgėm. Buvo puikus. Ir visi namai kvepėjo neapsakomai gardžiai…

Skonis: 10/10. Patiks drėgnų pyragų mėgėjams -  šis nuo drėgmės tiesiog tirpsta burnoje. Tuo pačiu yra itin minkštas ir purus, su šiek tiek traškia plutele. Tešla saldi, tačiau šį saldumą puikiai atsveria maloni rabarbarų rūgštelė. O imbiero, muskato ir mažo žiupsnio gvazdikėlių dėka šis pyragas primena minkštą biskvitinį meduolį. O ką jau bekalbėti apie kvapą… Jis – tiesiog nerealus.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo

Porcijų skaičius: 10 porcijų

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Them apples

♥ Imbierinis pyragas su rabarbarais

140 g sviesto, minkšto
100 g farino cukraus (arba muskovado cukraus)
200 g auksaspalvio sirupo
2 kiaušiniai
200 ml karšto vandens
300 g miltų
1 arb.š. kepimo miltelių
1 arb.š. sodos
1 arb.š. malto imbiero
1/2 arb.š. malto muskato
1/4 arb.š. maltų gvazdikėlių
1/2 arb.š. druskos
300 g rabarbarų

1. Minkštą sviestą suplakite su cukrumi iki purios masės.
2. Supilkite auksaspalvį sirupą ir išplakite.
3. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami masę iki purios konsistencijos.
4. Lėtai supilkite karštą vandenį, tuo pačiu nuolat plakdami masę elektriniu plaktuvu.
5. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, imbierą, muskatą, gvazdikėlius ir druską.
6. Miltų mišinį suberkite į plakinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
7. Rabarbarus supjaustykite nedideliais kubeliais ir suberkite į tešlą. Išmaišykite.
8. Gautą masę supilkite į kepimo popieriumi ištiestą 22 cm. skersmens dydžio kepimo formą.
9. Kepkite iki 180 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Ar pyragas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku.
10. Atvėsinkite pyragą ir patiekite. Skanaus!

Ši savaitė – ne iš lengvųjų. Kartais emocijos, kurios sklando aplink tave, ir emocijos, kurios slepiasi tavyje, ima smaugti. Ir taip stipriai norisi nuo visko pabėgti. Bet bėgiojimo aš negaliu pakęsti, todėl lieku, kur esu, ir gyvenu toliau. Nes jau vakaras, o ryt – nauja diena. Švies saulė, bus šilta ir gyvenimas bus spalvotas.

O savaitgalį kepsiu rabarbarų pyragą, nes visą savaitę apie jį svajoju. O dar kai yra erzinančių… Šypt. Ir mini mėsainius savaitgalį gaminsiu (šitai sau kartoju jau bent trečią savaitgalį iš eilės, bet tikiuosi, kad šis bus lemtingas). Tada pasiimsiu naują skanią knygą, dar kvepiančią knygynu, ir darysiu pikniką balkone. Saulės spinduliai glostys mano veidą, danguje nebus anei debesėlio, paukščiai čiulbės gražiausias melodijas, bus taip tylu, ramu… ir gera.

O jei prakalbau apie gerus dalykus, tai salotos taip pat yra didelis gėris. Reikėjo nemažai metų, kol pagaliau tai supratau, bet pagaliau tiesiog agurką ar tiesiog pomidorą pakeičiau dubeniu šviežių salotų. Kartais jos – puikus garnyras prie pagrindinio patiekalo, kartais – tobulas pagrindinis patiekalas šiltai dienai. Ir tai tikrai pačios pirmosios salotos, kurios atkeliauja į saulėtą virtuvę. Nors itin paprastos ir daugeliui, gali būti, žinomos kaip dukart du, vis tiek dalinuosi – nes skanu. Ypač pavasarį. Kai šviečia saulė. Kai norisi lengvo gyvenimo.

Skonis: 10/10. Salotos iš tiesų yra puikus maistas pavasarį – gaivios, neapsunkinančios, tačiau – su vištiena ir sūriu – sočios. O ridikėliai… pavasariška silpnybė. Iškepusi pamarinuota vištiena yra labai minkšta ir skaniai apskrudusi, o apskrudę krašteliai maloniai trupučiuką aštroki. Citrininis padažas salotoms suteikia dar daugiau lengvumo – maloni rūgštelė labai puikiai tinka pavasariškoms salotoms pagardinti.

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: 3 porcijos

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Fantazijose

♥ Pavasario salotos su ridikėliais ir kepta vištiena

1 nedidelė ledinė (Iceberg) salota
7 pievagrybiai
8 ridikėliai
130 g mocarelos sūrio
saujelė kapotų krapų
5 valg.š. citrinų padažo (“Valdorfo”)

2 vištos krūtinėlės puselės
žiupsnis česnakinės druskos
druska, pipirai
3 valg.š. citrinų padažo (naudojau “Spilva”)

1. Vištos krūtinėlių puseles įtrinkite druska, pipirais, česnakine druska. Užpilkite citrinų padažu ir porai valandų palikite šaldytuve pasimarinuoti.
2. Ledinę salotą suplėšykite vidutinio dydžio gabalėliais.
3. Pievagrybius ir ridikėlius supjaustykite ketvirčiais, o šiuos ketvirčius – plonomis riekelėmis.
4. Mocarelos sūrį suplėšykite mažais gabalėliais.
5. Dubenyje sumaišykite salotas, ridikėlius, pievagrybius ir mocarelą.
6. Supilkite citrinų padažą, suberkite krapus ir išmaišykite.
7. Keptuvėje įkaitintame šlakelyje aliejaus iškepkite vištos krūtinėlės puseles. Apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus ir visa krūtinėlė bus iškepusi. Patikrinkite, perpjaudami krūtinėlę per storiausią vietą – jei visa mėsa balta, ji jau iškepė. Neperkepkite, nes vištiena bus sausa.
8. Paruoštas salotas padalinkite į tris dubenėlius ar lėkštes.
9. Iškepusią vištieną nusausinkite popieriniais rankšluosčiais ir supjaustykite nestoromis riekelėmis.
10. Riekeles sudėkite ant salotų viršaus į tris paruoštus indus.
11. Jei norisi, viršų galima apšlakstyti dar trupučiu padažo.
12. Iš karto patiekite. Skanaus!

„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda.

Ji myli. Kiekvieną gyvenimo akimirką, kiekvieną trumpą sekundę, kad ir kas bebūtų, Ji visuomet besąlygiškai ir iš visos savo širdies mus myli. Nieko ir niekada neprašydama atgal.

Tokios yra Mamos. Patys brangiausi žmonės, kurių akyse telpa visas tavo pasaulis, visi džiaugsmai ir rūpesčiai, visi išgyvenimai ir išbandymai, pasiekimai ir laimėjimai.

Ar įmanoma sutalpinti į paprastus žodžius tuos jausmus, kuriuos jaučiame Mamai..?

Mamos… Atleiskite mums už tai, kad gal kartais pamirštame Jums parodyti, kiek daug mums reiškiate. Kaip stipriai Jus mylime. Pamirštame pasakyti, jog kartais pasiilgstame Jūsų taip, kad skauda širdį, ir trokštame Jūsų apkabinimo lyg išsigelbėjimo nuo visų pasaulio negandų. Atleiskite už tai, kad kartais neįvertiname, nesuprantame ir neišklausome. Mes tik vaikai… Ir savo klaidomis kartais tik bandome įrodyti, jog mokame gyventi.

Mamos, Jūs – mūsų gyvenimo kelrodis. Jūs – mūsų gyvenimo inkaras, kurio dėka žinome, kad visada yra namai, kuriuose esame laukiami ir mylimi. Ir būdami ar už dešimties, ar už tūkstančių kilometrų, mes kiekvieną akimirką širdimi jaučiame, kad Jūs su mumis. Dabar ir amžinai.

Mylimos Mamos, sveikiname Jus su Jūsų diena!“

Skonis: 10/10. Vasariškas ir gaivus. Su varške ir braškėmis. Pagrindas trapus, braškių sluoksnis maloniai saldžiarūgštis ir gaivus, o vanilinis varškės kremas tobulai kreminis, purus, švelnaus skonio ir ne per saldus. Gal kitą kartą braškių sluoksnį daryčiau šiek tiek plonesnį, o varškės – šiek tiek storesnį, tačiau bet kokiu atveju tai yra labai puikus tortas. Rekomenduoju visiems varškės mylėtojams, net jei nemėgstantiems braškių – drąsiai keiskite jas savo mylimomis uogomis.

Sudėtingumas: yra ką nuveikti.

Porcijų skaičius: ~ 16 porcijų.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip!!!

Kur radau? pagal Sonatinos receptus

♥ Vanilinis varškės tortas su braškėmis

Tešlai:
250 g miltų
65 g cukraus pudros
125 g sviesto
1 kiaušinis
žiupsnelis druskos

Braškių sluoksniui:
750 g šaldytų braškių
1 arb.š. cinamono
3 valg.š. citrinos sulčių
160 g cukraus
100 g kukurūzų krakmolo

Vaniliniam varškės sluoksniui:
3 1/2 arb.š. želatinos
7 arb.š. šalto vandens
300 g kreminės vanilinės varškės*
100 g cukraus
2 kiaušinių tryniai
1 citrinos tarkuota žievelė
3 valg.š. citrinos sulčių
400 g plakamosios grietinėlės

Papuošimui:
100 g smulkinto juodojo šokolado
šviežios braškės

1. Paruoškite torto biskvitą. Į dubenį persijokite miltus, druską ir cukraus pudrą.
2. Suberkite burokine tarka sutarkuotą sviestą, įmuškite kiaušinį ir greitai užminkykite vientisą tešlą.
3. Iš išminkytos tešlos suformuokite rutulį, įsukite jį į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą 1-2 valandoms.
4. Kepimo popieriumi išklokite 20×30 cm dydžio kepimo indą. Orkaitę įkaitinkite iki 200°C temperatūros.
5. Iš šaldytuvo išimtą tešlą iškočiokite ir išklokite ja kepimo indo dugną. Keliose vietose subadykite šakute.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol gražiai pagels. Išimkite ir atvėsinkite.
7. Paruoškite braškių sluoksnį. Puode sumaišykite šaldytas braškes, cinamoną, citrinos sultis, cukrų ir kukurūzų krakmolą.
8. Nuolat maišydami kaitinkite ant silpnos ugnies, kol braškės atitirps, o masė ims tirštėti.
9. Kai braškių masė taps džemo konsistencijos, nuimkite nuo ugnies.
10. Išvirtą braškių džemą tolygiai paskleiskite ant iškepto torto pagrindo.
11. Paruoškite vanilinį varškės sluoksnį. Želatiną užpilkite vandeniu ir išbrinkinkite.
12. Vanilinę varškę sumaišykite su cukrumi, kiaušinių tryniais, citrinos sultimis ir tarkuota žievele.
13. Želatiną ištirpinkite ant garų vonelės ar mikrobangų krosnelėje (neužvirkite!), šiek tiek ataušinkite ir įmaišykite į varškės masę. Želatiną į varškę pilkite labai plona srovele, nuolat maišydami.
14. Įmaišykite iki standžių putų išplaktą grietinėlę.
15. Paruoštą varškės sluoksnį tolygiai užpilkite ant braškių sluoksnio ir dėkite į šaldytuvą mažiausiai 2 valandoms, o jei galite – palaikykite per naktį.
16. Sustingusį tortą apibarstykite šokoladu ir išimkite iš indo. Jei norite, lygiai apipjaukite kraštus ar supjaustykite kvadratiniais gabalėliais. Kiekvieną gabalėlį papuoškite braške.
17. Skanaus!

*kreminės vanilinės varškės galite nusipirkti beveik bet kurioje parduotuvėje ar turguje (sveriamos). Tačiau galite naudoti ir paprastą varškę, tačiau tokiu atveju sutrinkite ją iki visiškai vientisos masės ir varškės sluoksnį pagardinkite arbatiniu šaukšteliu vanilės ekstrakto. Jei norite dar prabangesnio torto, vietoje varškės galite naudoti maskarponę.

Kai į realybę grįžti iš svajonės, pirmas akimirkas viskas pasirodo besą pilka, liūdna ir niūru. Prisimindamas dar tas tokias artimas akimirkas, kurios jau bum-ir-baigėsi, susigūži, užsidarai savo kambaryje, pakiši nosį po anklode ir ilgai miegi. Liūdi. Gal net truputį paašaroji. O tuomet atitrauki užuolaidas, įsileidi į namus ir į širdį vasarą pavasarį. Išsitrauki iš stalčiaus šypseną ir nusprendi būti laiminga.

O kai kartais tikrai pasidaro labai liūdna, į pagalbą ateina likimas – ir pamėtėja tau puikų savaitgalį. Draugus, kurių beprotiškai pasiilgai. Ilgą popietę ant žalios žolės, kaitinantis po vasariška saule ir lėtai gurkšnojant vyną. Naujas ir labai džiuginančias pažintis, ilgai lauktas. Smagų pikniką tarp smagių  žmonių, skanių patiekalų, trupučio fotoaparato blyksčių ir daug šypsenų. Ar filmą, pagal kurį norisi šokti. Šokti, šėlti, juoktis… gyventi.

Dar gi savaitgaliais (ir ne tik savaitgaliais), žinia, kaip priešnuodį blogai nuotaikai galima pasitelkti pyragų kepimą. Sąlyga tik viena – jau einant į virtuvę, tą netikusią nuotaiką reikia mesti lauk pro langą. O tada, paskendus šokolado kvapuose, ir tie menkučiai likę slogučiai ištirpsta ore…

Skonis: 8/10. Kakaviniai biskvitai, grietinėlė ir vyšnios – “Juodojo miško” klasika, kuri, matyt, lengvai atrastų kelią į daugelio žmonių širdis. Tai tikrai puikus skonių derinys. Ir į mano namuose desertą ragavusiųjų širdis, Viktorijos biskvitas, kelią, atrodo, taip pat surado. Purūs kakaviniai biskvitai, švelniai rūgštelėjęs vyšnių džemas ir saikingai saldi grietinėlė. Viskas puiku. Bet vis tik, gamindama antrą kartą, biskvitus rinkčiausi šiek tiek plonesnius (žinau, kad stori biskvitai – šio torto išskirtinumas, bet man jie buvo jau kiek per stori… na, bent truputį plonesnių norėtųsi). Ir grietinėlė, pirmą kartą tepant, man susitepė labai storu sluoksniu, o dar tas storas biskvitas ant viršaus, rezultatas – po valandėlės vienas nuo kito nuslydę sluoksniai… taigi, tepčiau atsargiai. Plonesniais sluoksneliais. Nors ir šįkart labai neblogai pavyko tortą “suremontuoti”, o valgiusiems tik skonis terūpėjo. Todėl viskas iš esmės tikrai gerai. Buvo skanu.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: ~ 10 porcijų

Ar gaminčiau dar kartą? Galbūt.

Kur radau? Kepėjai be stabdžių

♥ Viktorijos biskvitas (Victoria sponge)

Biskvitams:
225 g sviesto, kambario temperatūros
225 g cukraus
4 dideli ar 5 maži kiaušiniai
210 g miltų (405D tipo)
1 1/2 arb.š. kepimo miltelių
žiupsnis druskos
2 kupini valg.š. karčios kakavos

Vyšnių džemui:
1,5 puodelio (275 g) šaldytų vyšnių be kauliukų
2 valg.š. citrinos sulčių
2/3 puodelio cukraus
4 valg.š. (50 g) kukurūzų krakmolo
70 ml vandens

Grietinėlei:
450 ml grietinėlės (35% arba 36% riebumo)
2 pakeliai grietinėlės standiklio (nebūtinai)
3 valg.š. cukraus
2 arb.š. vanilinio cukraus

1. Iškepkite biskvitus. Sviestą išsukite su cukrumi iki purumo.
2. Muškite po vieną kiaušinį ir gerai išsukite.
3. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, druska ir kakava. Įmaišykite juos į sviesto masę.
4. Ištepkite dviejų 16-18 cm skersmens atsegamų kepimo formų dugnus sviestu (netepkite kraštų!)*.
5. Sukrėskite tešlą ir išlyginkite.
6. Kepkite 25-30 minučių iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, naudodami ir ventiliatoriaus funkciją, jei
įmanoma.
7. Iškepusius biskvitus 5 minutes vėsinkite skardoje, o vėliau palikite pilnai atvėsti ant grotelių. Jei
viršus per daug išsipūtė – nupjaukite.
8. Paruoškite vyšnių džemą. Į nesvylantį puodą sudėkite vyšnias, citrinos sultis, cukrų, krakmolą ir vandenį. Gerai išmaišykite.
9. Kai užvirs, virkite apie 10 minučių, nuolat maišydami, kol sutirštės**.
10. Jei vyšnios labai rūgščios – ragaukite, gal reikia daugiau cukraus.
11. Paruoškite grietinėlės kremą. Grietinėlę išplakite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki standžių putų. Jei planuojate tortą tiekti kitą dieną ar tiesiog norite būti užtikrinti, kad grietinėlė puikiai išsiplaks, naudokite ir grietinėlės standiklį. Taip būsite ramūs, kad grietinėlė neišskys po sąlyčio su uogiene.
12. Surinkite tortą. Į lėkštę dėkite pirmąjį paplotį, ant viršaus krėskite vyšnių uogienės ir uždėkite pusę grietinėlės.
13. Uždėkite antrąjį paplotį ir papuoškite likusia grietinėle ir vyšniomis.
14. Skanaus!

* biskvitus kepiau 15 cm kepimo formoje, išklotoje kepimo popieriumi, per du kartus. Biskvitai gavosi itin stori – turėtų puikiai pakakti 2/3 tešlos kiekio.
** Mano vyšnių džemas sutirštėjo iki reikiamos konsistencijos dar nė nespėjus masei užvirti. Atvėsęs džemas buvo tirštas – toks, koks ir turėtų būti.

Mes nuolat kažko laukiame. Kartais, šąlant kojas, labiau už viską tą akimirką laukiame autobuso, jau vėluojančio dvi minutes. Kartais, mintyse barbendami pirštus į stalą, laukiame padavėjo, kuris atneš meniu, nes pilvas jau atlieka ne solo, o viso choro partiją. Laukiame, kol iškeps pyragas, kurio svaiginantys kvapai jaukumo pripildė pilnus namus. Arba visus metus laukiame, kol pagaliau ateis vasara. Atostogos. Laukiame, lėtai gurkšnodami puodelį kavos, kol atskubės ir prie mūsų prisijungs šimtą metų nematyta draugė. Laukiame savaitgalio, skambučio, išvykos, atlyginimo, filmo pradžios, reklamų pabaigos, laukiame pradžios, o tada – pabaigos.

Laukimai būna dideli ir maži, svarbūs ir visiškai nereikšmingi. Tik lėtai praslenkantys mintyse ar tokie, kuriais gyvename kiekvieną akimirką.

Kartais viskas susiklosto taip, kad laukimas tampa vienu iš didžiausių džiugesių, kuriuos turite. Ar niekada Jums nebuvo taip, kad vien tik jis nubaidydavo visas sunkias mintis, padėdavo ištverti net ir juodžiausias akimirkas, bent truputėlį stumtelėdavo it sustingusį laiką? Aš kalbu apie tuos laukimus, kurie pasaulį nudažo spalvomis net tada, kai jis labai nori būti pilkas. Apie laukimą, kuris vien tik savo egzistavimu skatina tave šypsotis, juoktis, gyventi – nes tu gali laukti. Tu žinai, ko lauki, kaip stipriai lauki ir, svarbiausia, tu žinai, kad toji akimirka tikrai ateis. Užvis geriausia tada, kai žinai net tikslią dieną, tikslią minutę, kada tavo mažas pasaulėlis vėl sudrebės iš didelio didelio ir pačio tikriausio džiaugsmo.

Aš laukiau visą mėnesį, ilgai. O dienos ėjo taip lėtai… ir taip norėjos papurtyti tą kvailą kalendorių už pečių, išrėkti laikrodžiui visai subjektyviai pagrįstus kaltinimus, esą jis tyčiojasi iš manęs. Bet laukimas, tyliai it angelėlis tupintis man ant peties, šnabždėjo ausin švelnius žodžius: viskas bus gerai, sakė jis, žiūrėk, praėjo dar dvi minutės. Aš įkvėpdavau, iškvėpdavau, suskaičiuodavau visas dar man likusias dienas, ir supratusi, kad jų dar viena mažiau nei buvo vakar, šypsodavausi iki pat ausų. Vis dėl to laikas eina. Gal ir lėčiau nei paprastai, gal ir paerzindamas, bet tikriausiai tik todėl, kad to laukimo kulminacija būtų dar įspūdingesnė. Kad džiaugsmas būtų dar stipresnis. Kad širdis tikrai nukristų į kulnus, kai tai, ko šitaip troškai, virs realybe.

Dabar jau teliko vos pora dienų. Žinau, jos eis lėčiausiai. Bet koks skirtumas? Aš jau tuo gyvenu. Ir galiu skaičiuoti nebe dienas, o valandas.

Jų liko mažiau nei 100. Vos 66 valandos. Ir tada, penkios minutės po vidurdienio, lėktuvas pakils.

Pas Tave.

Skonis: 10/10. Tikras, didelis ir ryškus dešimtukas. Nes šis klasika tapęs New York Cheesecake yra itin skanus tortas, jei tik mėgstate sūrio tortus. Švelnaus skonio, ne per riebus, tirpstantis burnoje. Jei iki šiol mėginote save įtikinti, jog mėgstate tik nekeptus sūrio tortus, pats metas išmėginti ir keptą – taip, šį. Jis visai kitoks nei nekepti, bet labai geras. Na, vienas iš tokių, kuriuos jau po pirmo gabalėlio imi vadinti tobulais. O kai tortinėje nelieka anei trupinio, jauti, kad tu dar jį būtinai gaminsi.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: ~ 12 porcijų

Ar gaminčiau dar kartą? Taip!

Kur radau? Zoom Yummy

♥ New York Cheesecake (Niujorko sūrio tortas)

200 g sausainių (pavyzdžiui, “Selga” ar panašių)
1/4 puodelio (50 g) cukraus
1/2 puodelio (115 g) sviesto, tirpinto

1 kg kreminio sūrio, kambario temperatūros
1 puodelis (200 g) cukraus
3 valg.š. (35 g) miltų
5 kiaušiniai
1/3 puodelio (80 ml) plakamosios grietinėlės
1 arb.š. vanilės ekstrakto

1. Sausainius sutrupinkite iki visiškai smulkių trupinukų ir sumaišykite su cukrumi.
2. Sumaišykite su ištirpintu sviestu – masė turi būti lipni. Jei masė yra biri ir visiškai nelimpa, įpilkite dar truputį tirpinto sviesto ir vėl išmaišykite.
3. Kepimo indą (22 cm skersmens) išklokite kepimo popieriumi. Dugną ir sieneles (apie 2,5 cm aukščio) išklokite trupinių mase.
4. Kepimo indą uždenkite maistine plėvele ir dėkite į šaldytuvą, kol paruošite įdarą.
5. Į indą sudėkite kreminį sūrį (aš naudojau maskarponę), suberkite cukrų ir miltus. Plakite, kol gausite vientisą masę.
6. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami iki vientisos masės.
7. Supilkite grietinėlę ir vanilės ekstraktą. Dar kartą viską išplakite.
8. Išimkite kepimo indą iš šaldytuvo. Ant sausainiais iškloto pagrindo į kepimo indą supilkite visą paruoštą kreminio sūrio įdarą.
9. Kepkite iki 180°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 15 minučių. Tuomet sumažinkite karštį iki 120°C temperatūros ir kepkite dar 90 minučių, kol torto šonai tampa tvirti, o tik centras, pajudinus kepimo indą, ima “virpėti”.
10. Išimkite kepimo indą iš orkaitės* ir visiškai atvėsinkite kreminio sūrio tortą, prieš išimdami ant lėkštės ar į tortinę.
11. Papuoškite pagal savo norus ir fantazijas. Aš papuošiau plakta grietinėle ir apibarsčiau cinamonu**.
12. Per naktį palaikykite šaldytuve, prieš patiekiant.
13. Skanaus!

* jei kreminio sūrio tortą kepate be kepimo popieriaus, jam iškepus ir išėmus iš orkaitės, iš karto aplink kepimo formos kraštelius atsargiai apipjaukite aplink visą tortą. Jam atšokus nuo sienelių, išvengsite paviršiaus sutrūkinėjimo, kai tortas ims vėsti ir šiek tiek “susitrauks”.

** jeigu tuo metu, kai kepsite tortą, bus uogų sezonas, manau, jos turėtų atsidurti ir ant šio torto – saldžios braškės ar kelios saujos mėlynių, ar kitų mėgstamų uogų, suteiktų tortui lengvumo ir tikrai puikiai derėtų.

“Na, Asta, ir apsimelavai…” – šypsojosi man namiškiai baltą Velykų popietę, kalbėdami apie pirmąjį Merkio šamą pristatantį įrašą. Kas, ką, kodėl?… ” Juk jau esi ragavus šamo, nebuvo tikrai tai pirmas kartas!” – linkčiojo galvom ir įtikinėjo visi kaip vienas, stebėdamiesi nepagirtina mano atmintimi. O aš tikrai nieko neatsimenu. Taip, mano senelis yra žvejys, ir žuvų jis yra pagavęs daugyyybę – didelių ir mažų, skanių ir dar skanesnių. Ir nuo vaikystės, kiek atsimenu, nebūdavo vasarų be šviežių žuvų, o žiemų – be konservuotų, rūkytų, šaldytų žuvų ir, aišku, žuvies kotletų. Bet ar tarp jų buvo šamas? Pasirodo, buvo. O aš prisimenu tik ungurius, lydekas ir karšius… Bet niekada ir nesigyriau savo atmintimi, tikrai. Ir dar, tiesą sakant, seniau nė nesidomėdavau pernelyg, kokia žuvis čia kvepia lėkštėje. Svarbu, kad būtų skani.

Bet kokiu atveju – jei ir apsimelavau, tai netyčia. O ir apsimelavimas čia toks jokios įtakos neturintis, nes ragautas šamukas tikrai labai skanus, kad ir kelintą kartą tokią žuvį beragaučiau. Tą puikumą įrodė ir antras patiekalas, kurį gaminau – šamo sriuba su bulvėmis ir apelsinais.

Tiršta, soti, aromatinga… Gal labiau tinkama šaltajam metų laikui, bet kas dar prieš porą dienų butų pasakęs, kad pas mus jau pavasaris? Todėl buvo neabejotinai pats tas šaltą vakarą. O kvepėjo taip gardžiai, kad fotosesija iš įprastų šimto-ir-kažkiek kadrų virto vos keliolika spragtelėjimų paskubom. Todėl neapsigaukit – nuotraukos neturėtų Jūsų atbaidyti. Jokiais būdais. Nes iš tokio tipo sriubų, ši yra viena skaniausių, kokias esu valgiusi.

Ir už šį atradimą belieka padėkoti Merkio šamui – jei mėgstate skanią žuvį ir rūpinatės sveika mityba, jei renkatės natūralų maistą, jei esate už vietinį maistą, auginamą čia pat, Lietuvoje, susisiekite ir dovanokite sau skanų malonumą. O susisiekti labai paprasta ir tam yra trys galimybės: internetinis puslapis, el. paštas noriu.samo@gmail.com ir telefono numeris +370 624 60866.

O dabar – sriuba.

Skonis: 10/10. Pasikartosiu – sriuba soti, tiršta ir labai aromatinga. Apelsino sulčių čia tikrai nevertėtų pamiršti – jos suteikia ne tik kvapą, bet ir labai malonų prieskonį. N-u-o-s-t-a-b-i sriuba.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: ~ 8-10 porcijų

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Home cooking adventure

♥ Šamo sriuba su bulvėmis ir apelsinais

300 g šamo filė, supjaustyta kubeliais
2 svogūnai, supjaustyti
5-6 vidutinio dydžio bulvės, supjaustytos kubeliais
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
½ arb.š. paprikos miltelių
400 g konservuotų pomidorų
1 litras vandens
1 apelsino sultys
1 arb.š. džiovintų raudonėlių
2 valg.š. džiovintų porų
1/4 puodelio švelnaus (light) sojų padažo
druskos ir pipirų pagal skonį

1. Puode ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų.
2. Pakepinkite svogūnus bulves porą minučių.
3. Suberkite paprikos miltelius, supilkite vandenį ir išmaišykite.
4. Sudėkite šamo gabalėlius ir džiovintus raudonėlius. Leiskite užvirti.
5. Tuomet sumažinkite ugnį, uždenkite ir virkite dar apie 15-20 minučių.
6. Konservuotus pomidorus sutrinkite iki vientisos masės ir sudėkite į sriubą.
7. Supilkite sojos padažą, suberkite pipirus ir druską. Virkite dar apie 5 minutes.
8. Supilkite apelsino sultis ir suberkite džiovintus poro lapelius. Virkite dar 2 minutes, tuomet nuimkite nuo ugnies.
9. Skanaus!

Gal ir gali sustabdyti laikrodį, bet laiko niekaip nesustabdysi.
Atrodo, dar tik prieš porą savaičių renčiau meduolinius namelius Kalėdoms, o štai kalendorius su tokiom mano mintim visiškai nesutinka. Jam pritaria ir orai, kurie taip pat rodo savo charakterį. Bet iš tiesų tai nesvarbu ar lyga, ar vis dar sninga, o gal net siaučia pūgos – prieš daugiau nei mėnesį atėjo (kalendorinis) pavasaris, o dabar – ir viena gražiausių pavasario švenčių. Velykos. Ir nesvarbi nei ta minusinė temperatūra naktį, nei  šventės išvakarėse už lango kapsintis lietus ar žiemiškos prognozės rytdienai – Velykos vis tiek jau čia pat.
Bet… O gal dar įvyks stebuklas? Gal rytoj džiaugsimės saulės zuikučiais, o ne sniego seniais/šokiais lietuje?

To aš ir noriu Jums palinkėti šv. Velykų proga – tikėjimo.

Tikėkite stebuklais. Savimi. Mylimais ir artimais žmonėmis. Gerumu. Tikėkite ateitimi ir galimybėmis. Tikėkite rytojumi ir sėkme.

Tikėkite visa širdimi ir niekas niekada Jūsų nesustabdys.

Gražių, saulėtų, jaukių ir mielų šv. Velykų!

Skonis: 10/10. Ragausime tik rytoj… todėl nieko negaliu sakyti, bet kol kas vien dėl nuostabaus kvapo ir akivaizdžiai puikios tekstūros duodu dešimtuką. O kur dar tie biskvito tešlos ir kremo pasiragavimai, gaminant tortą… Manau, kad jis bus puikus, puikus ir dar kartelį puikus! Bet kokiu atveju, po paragavimo pažadu šio komentaro papildymą.
Papildyta (paragavus) – o taip, jis nuos-ta-bus! Minkštas, drėgnas, jo biskvitai purūs, o kremas maloniai saldžiarūgštis. Neabejotinai vertas apvalaus dešimtuko!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: ~ 12 porcijų

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Širšių lizdas

♥ Biskvitinis medaus tortas

Biskvitui:
200 g cukraus
200 g medaus (dirbtinio arba natūralaus)
200 g sviesto arba kepinių margarino
žiupsnelis druskos
žiupsnis cinamono
mažas žiupsnelis gvazdikėlių
3 dideli arba 4 maži kiaušiniai
400 – 450 g miltų
2 arb.š. kepimo miltelių

Kremui:
500 g grietinėlės (36% riebumo)
300 g grietinės (30% riebumo)
100 g cukraus
žiupsnis vanilinio cukraus
1/2 citrinos sulčių

1. Į vidutinio dydžio puodą sudėkite cukrų, medų, sviestą, druską, cinamoną ir gvazdikėlius. Kaitinkite ant silpnos ugnies maišydami, kol gausite vientisą masę ir ji užvirs. Nuimkite nuo ugnies.
2. Masę šiek tiek atvėsinkite.
3. Į atvėsusią masę po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami*.
4. Miltus išsijokite ir sumaišykite su kepimo milteliais.
5. Suberkite miltus į plakinį iš gerai išmaišykite. Turite gauti visiškai vientisą grietinės tirštumo tešlą.
6. Kepimo popieriumi ištieskite 22 cm skersmens kepimo indą.
7. Supilkite paruoštą biskvito tešlą į indą** ir kepkite iki 180°C temperatūroje apie 40-50 minučių. Patikrinkite mediniu pagaliuku – jei jis, įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio centro, bus švarus, reiškia, jos biskvitas jau iškepė.
8. Iškepusį biskvitą atvėsinkite ir peiliu ar siūlu perpjaukite į keturias dalis.
9. Paruoškite torto kremą. Į dubenį sudėkite visus ingredientus – grietinėlę, grietinę, cukrų, vanilinį cukrų ir citrinos sultis. Plakite elektriniu plaktuvu, kol gausite standžią masę.
10. Kiekvieną biskvitą sulaistykite pasaldintu vandeniu ir pertepkite kremu.
11. Paruoštą tortą šaldytuve palaikykite bent per naktį, o galite ir porą dienų – tuomet kremas tik dar puikiau įsigers į biskvitus.
12. Papuoškite pagal fantaziją ir norus. Aš torto šonus ir viršų apibarsčiau trupintais biskvitų likučiais, papuošiau plakta grietinėle ir cukriniu Velykų zuikučiu.
13. Skanaus!

* būkite atsargūs – jei kiaušinį įmušite į nepakankamai atvėsusią medaus ir sviesto masę, jis neišsiplaks, o sušoks į gabalėlius ir “iškeps”. Todėl verčiau būkite kantrūs ir sąžiningai masę atvėsinkite.
** originaliame šaltinyje teigiama, kad galima biskvitus kepti po vieną, ant kepimo popieriaus lakštų nusipiešus norimo dydžio apskritimus.

Dar niekada nebuvau ragavusi šamo. Todėl kai gavau pasiūlymą ir galimybę paragauti, tikrai jos neatsisakiau.
Už šį pasiūlymą dėkoju Merkio šamui – tai jie parašė man laišką ir pasiūlė šią didelę dovaną. Didelė ji buvo ne vien todėl, kad žuvį aš labai mėgstu, bet ir dėl to, kad šamą gavau tikrai didelį tiesiogine to žodžio prasme. Sakė, dovanos turi būti didelės. O aš alpėjau iš džiaugsmo. Kadangi šamukas pasirodė dar ir labai skanus, žinoma, dėl to tik dvigubai džiugiau.
“Žuvis auginama švariai, ekologiškai ir be streso, be antibiotikų, hormonų ir kitų augimą skatinančių priedų” – teigia šamukų augintojai. Be to, vardija dar daug šios žuvies pliusų ir privalumų: žuvis auginama čia pat, Lietuvoje, ji maitinama tik natūraliu pašaru ir, žinoma, auginama su daug meilės ir priežiūros. Jums nereikia bijoti, kad ilgai kankinsitės su žuvies paruošimu, nes šamas neturi nei žvynų, nei daug kaulų, o pati žuvis yra liesa, tačiau gausiai maistinga. Ir jokio nemalonaus dumblo kvapo, tikrai, galiu patvirtinti.  Kas dar? Ak, taip, šamukas tikrai labai skanus. Labai labai. Man patiko taip, kad tikrai drąsiai rekomenduoju visiems – lengvai paruošiamas ir gardus. Ir visada šviežias.

Jei jau susiviliojote – o susivilioti nuoširdžiai linkėčiau – galite keliauti arba į internetinį puslapį, arba skambinti telefonu +370 624 60866, arba rašyti el. paštu noriu.samo@gmail.com
Kad ir kurį kelią pasirinksite, neabejoju, kad būsite maloniai aptarnauti ir patenkinti būsite nuo pat pirmų akimirkų. Matyt, tai šeimos verslams būdingas bruožas – čia tiek šilumos, atidumo ir malonaus dėmesio, kiek niekada negausi jokiose masinės prekybos vietose.

Na, o mano pirmoji draugystė su šamuku prasidėjo nuo citrininio šamo su kuskusu ir vyšniniais pomidoriukais. Apsivalgymas…

Skonis: 10/10. Šamas minkštutis, sultingas ir labai skanus – tam, kad prisigertų prieskonių jam tikrai nereikia daug laiko. O kuskusas su šviežiais vyšniniais pomidoriukais čia puikiai dera. Tikrai labai skanu!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: ~ 4 porcijos

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Rebel without a sauce

♥ Citrininis šamas su kuskusu ir vyšniniais pomidoriukais

250 g kuskuso
1 citrina
½ raudonojo svogūno, smulkiai kapoto
12 vyšninių pomidoriukų, supjaustytų ketvirčiais
1 valg.š. alyvuogių aliejaus
4 gabalėliai (~ 300-400 g) šamo filė
1 arb.š. paprikos miltelių
druskos ir pipirų pagal skonį
1 valg.š. šviežio rozmarino, kapoto
1 valg.š. saulėgrąžų aliejaus

1. Kuskusą paruoškite pagal instrukcijas ant dėžutės.
2. Citrinos žievelę sumaišykite su paprikos milteliais, druska ir pipirais.
3. Prieskonių mišiniu įtrinkite šamo filė, atidėkite į šalį.
4. Kitame dubenyje sumaišykite pakepintus ir atvėsintus svogūnus, pomidorus, alyvuogių aliejų ir pusės citrinos sultis. Atidėkite į šalį.
5. Į keptuvę pilkite šaukštą alyvuogių aliejaus, įkaitinkite.
6. Šamo filė kepkite iš abiejų pusių po 2-3 minutes.
7. Paruoštą kuskusą šiek tiek pamaišykite šakute, tuomet sudėkite daržoves ir išmaišykite. Įmaišykite šviežią kapotą rozmariną. Keletą lapelių palikite papuošimui.
8. Kuskusą su daržovėmis dėkite į lėkštę, šalia ar ant viršaus dėkite iškeptą šamo filė. Viršų apibarstykite kapotais rozmarinais.
9. Skanaus!