riešutų sviestas

Man patinka rugpjūtis. Ramesnis už nekantrų, spirgantį birželį. Lėtesnis už liepą, prabėgusią akimirksniu, lyg pajūrio smėlis pro pirštus. Rugpjūtį pagaliau nebesinori niekur skubėti – norisi lėtai ir pilna širdimi mėgautis…

Su kiekvienu saulės pliūpsniu pro langą, kažkur paširdžiuose tyliai sukirba: pavasaris. Ateis greičiau nei šiandien atrodo, pripildys dienas šviesos ir spalvų. Pažadins norą veikti, eiti, pažinti, keliauti… Gal į Sakartvelą?…

Ak, tie rytai. Kartais lėti ir ramūs, užlieti saulės spindulių ir vidinės ramybės. Kartais – pilni chaoso, skubėjimo ir lekiantys kūlversčiais. Kad ir kokie bebūtų, kiekvienos dienos pradžioje laukiu tų…

Savaitgalio desertui – lengvas, gaivus, spalvingas ir pavasario skonių pilnas kokteilis dubenėlyje. Mėlynas! Kaip kad pirštų pagalvėlės, vasarą miškuos pririnkus pilnas saujas mėlynių. „Kosmonautų maistas“, – šypsojausi puse lūpų, vieną…

Man patinka laukti. Kartais įkrentu į tą laukimą taip stipriai, kad dabartyje manęs beveik nelieka. Laukiu, kol ateis vasara. Kol pūkštelėsim į ežerą vidury miškų. Kol galėsim leistis į tolimą…

Ši vasara buvo nekeptų sūrio tortų vasara! Nesuskaičiuočiau, kiek jų iškepiau iš viso, bet žinau, kad „Saulėtoje virtuvėje“ išsaugojau tris visiškai nuostabius sūrio tortų receptus: braškinį, citrininį, o dabar –…

Visai neseniai saulėtas virtuviukas atrado žodžių junginį „visi, visi“. Kas važiuos prie jūros, Jori? Visi, visi. Kas gyvens tam žaliam name, kurį dabar statom, Jori? Visi, visi. Kas išmėtė lego…

Vasara prasideda ne tada, kai kalendoriuje užbraukiam paskutinę pavasario dieną. Atostogos prasideda anksčiau nei užsegame pilnutėlio lagamino užtrauktuką. O braškių saldumą, sakykit ką norit, dažnai pajaučiam dar prieš perkąsdami sodriai…

Avižiniai sausainiai – kaip ir biskočiai ar mielinės bandelės, – ar gali jų būti per daug? Tik ne mūsų namuose. Kaip jau juokavau ne kartą, mūsų namų karantino taisyklės paprastos…

Kad ir kokie lėti bei tingūs bebūtų sekmadieniai, po jų ateina pirmadieniai, tada antradieniai ir visos kitos savaitės dienos – dienos, kai miegas kartais tampa brangesnis už pusryčius. Tris kartus…

Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…

Jei sekate mano Instagram profilį, šį tekstą jau galbūt būsite skaitę prieš kelias dienas. Pasikartosiu ir čia, tinklaraštyje, – nes žinutė man pačiai yra tokia svarbi, kad ją pakartoti per…

Ar žinot, kokia apgaulinga yra laiko tėkmė? Kartais jis bėga ir lekia, kartais net negailestingai pralenkia mus pačius. Kartais maloniai arba erzinančiai sulėtėja. O dar kitais kartais sustingsta vienoje akimirkoje,…

Buvau patikėjusi, kad šiais metais pagaliau išmokau mylėti ir darganotą rudenį, ir žvarbią žiemą. Tačiau vos atėjo pirmosios šiltos saule nutviekstos pavasario dienos, supratau – tai tebuvo lašas jūroje. O…

Galėčiau išvardinti dešimtis priežasčių, kuo nuostabios yra motinystės atostogos. Ne tik dėl to, kad rytais vietoje žadintuvo iš miegų prikelia mažylis – čia, tiesą sakant, per daug džiaugtis nereikėtų, nes…

Žodžių junginys „tausojantis režimas“ slepia savyje labai daug išlygų. Gali judėti, tačiau gulėti turėtum daugiau nei judėti. Gali leistis į pasivaikščiojimą, bet turi kelyje išvengti laiptų. Gali valandų valandas būti…

Tai nujautė beveik visi. Kai pagaliau susikaupdavau kam nors išduoti, kokią paslaptį nešioju po širdimi, aštuoniais iš dešimties atvejų išgirsdavau: taip ir nujaučiau, taip ir žinojau! Buvo ir tų, kurie…

Kai vis dar kartais sulaukiau klausimų, kodėl aš neberašau tinklaraščio, nori nenori kyla klausimas – gal tokių, vis įsijungiančių ir patikrinančių, yra daugiau? Galbūt tik aš viena galvoju, kad kai…

Temsta vis anksčiau. Kai po darbo važiuoju namo, neretai languose dega šviesos. Kiekvieną vakarą pravažiuoju ir tą namą. Mes beveik kaimynai, čia daug naujakurių; daug tų, kurie dar nespėjo pasikabinti…

Iššokau parašiutu iš keturių kilometrų aukščio. Apsilankiau požiūrio plėtimo seminare. Leidausi į 35 kilometrų žygį pėstute per rudens nuspalvintą Nemuno vingių parką. Vis bandau save atrasti iš naujo: nueituose kilometruose,…