Kai vieną dieną supranti, kad kasdienybė ima pabosti, kad spalvos aplink pradeda blukti ir kad gyvenimas ima rodytis ne toks nuostabus, koks jis iš tiesų yra, kai suvoki, kad verkiant reikia pokyčių, o jie savaime neima ir neateina, telieka kažką keisti pačiai. Pavyzdžiui, nusikirpti plaukus. Nustoti gerti kavą. Ar pradėti sportuoti.
Matyt, man mano kasdienybė įgriso negyvai, nes ėmiausi visų trijų iš karto. Dabar esu sąžiningai sportuojanti trumpaplaukė, negerianti kavos. Juk vienas lėtai išgurkšnotas puodelis balintos kavos per savaitę nė nesiskaito, tiesa?..
Ir jaučiuosi puikiai. Tik viena smulkmena – kuo daugiau sau leidi pakeisti, tuo dar daugiau visko norisi keisti… O čia padėsim daugtaškį, nes, puikiai žinau – visada geriau kalbėti jau peršokus griovį, o ne dar tik jį sapnuojant.
Todėl geriau pakalbėkime apie maistą. Štai „Alma Littera” man visai neseniai padovanojo labai puikią dovaną – knygą „Kaupiame atsargas”. Ir, nors pripažįstu, kad iki šiol save laikiau tikrai ne itin puikia atsargų kaupėja (ir dar dabar negalėčiau įrodinėti esant kitaip), tačiau knygą paėmusi į rankas, ilgai jos nepaleidau. Ir vis sugrįždavau prie sklaidomų puslapių. Jeigu Jums patinka konservavimas ir džiovinimas; jei jaučiate silpnybę šaldymui ar rauginimui; jei net silpna pasidaro, pagalvojus apie naminį vyną ar užpiltinę, naminį aliejų ar actą, ar naminius pieno produktus; jei neįsivaizduojate savo gyvenimo be šaldiklio, prigrūsto įvairiausių pusgaminių… ši knyga Jums. Tikrai. 319 puslapių rojaus.
O aš taip pat atradau ne vieną puslapį (jei sąžiningai, kalba eina apie dešimtis puslapių), kurį pažymėjau lipniu lapeliu. Pirmieji mano bandymų sąraše – virtiniai su bulvių ir šoninės įdaru. Galbūt prunkštelėsite, pagalvoję, „ar negalėjo kažko įdomesnio pasirinkti?!”, tačiau galiu iškart pasiaiškinti. Niekada nesu gaminusi kažko panašaus – tokius ir panašius patiekalus (kaip cepelinai, balandėliai, žemaitiški blynai ir kitokie „ūkiški” patiekalai) visada gamino mama. O aš ne neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip. O štai kai prieš akis pamačiau receptą, nesusilaikiau. Iššūkis pasirodė ne toks ir sudėtingas, o pietūs buvo gardūs.
Skonis: 8/10. Išvirusių virtinukų tešla minkšta ir skani, įdare dominuoja bulvės, o šoninės gabaliukai suteikia tikrai puikų skonį. Tik štai to skonio įdare man norėjosi gal šiek tiek daugiau – kitą kartą šoninės dėčiau šiek tiek daugiau, o bendrą įdaro masę pagardinčiau prieskoniais, kad skonis būtų išraiškingesnis.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? „Kaupiame atsargas”
Ingredients
- Tešlai:
- 350 g miltų
- 1 kiaušinis
- 150 ml vandens
- druskos
- Įdarui:
- 300 g virtų sutrintų bulvių
- 2 svogūnai
- 100 g karštai rūkytos šoninės
Instructions
1. Tešlai skirtus miltus nusijojame į dubenį. Kaupo viduryje padarome duobutę ir į ją supilame išplaktą kiaušinį, pasūdytą vandenį ir užminkome tamprią tešlą. Pridengiame dubenėliu ir apie 30 min. palaikome, kad išbrinktų.
2. Įdarui šoninę ir svogūnus supjaustome mažais kubeliais.
3. Į įkaitintą keptuvę beriame šoninės kubelius ir kepiname, kol apskrunda. Tada suberiame svogūnus ir kepiname, kol suminkštėja. Riebalų likutį nusemiame ir paliekame atvėsti. Atvėsusį mišinį supilame į bulvių masę ir gerai išmaišome.
4. Iškočiojame 2 mm storio tešlos lakštą, išspaudžiame norimo dydžio skridinėlius, ant vidurio dedame įdaro ir sulenkę per pusę, užspaudžiame kraštus dailia "virvele".
5. Jeigu norime užšaldyti: taip paruoštus pusgaminius sudedame viena eile ant maistine plėvele iškloto padėklo. Sušaldytus virtinius suberiame į maišelius ar dėžutes.
6. Jeigu norime ruošti: vidutinio dydžio puodą pripilame vandens, pasūdome. Vandeniui puode užvirus, po vieną dedame virtinius (jei virtinių daug, verdame dalimis, kad nesuliptų ir neišsileistų). Kai virtiniai iškyla į vandens paviršių, paverdame dar apie 5 minutes. Išimame su kiaurasamčiu, sudedame į dubenėlius ar lėkštes, pagardiname norimu padažu ir patiekiame.