Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką…
0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…
Tai koks vis tik tas pasaulis – didelis, o gal mažas? Atrodytų, begalinis, bet tuo pačiu – jei tik panorėjai pajausti Amerikos skonį savuos namuos, vienas-du, ir prašom. Man vis…
Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…
Ne tik penktadieniai stulbinamu greičiu vejasi pirmadienius, ne tik rytą vos mirktelėjus keičia vakaras. Vasara skrieja taip greitai, kad, rodos, vos spėjau ją priliesti pirštų galais, o tuoj nebebus. Bijau…
Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…
Vakar, užmigdžiusi saulėtą virtuviuką, jau buvau liūdno kankinio veidu beeinanti link kompiuterio. Planavau paruošti naują tinklaraščio įrašą, pasidalyti nauju receptu. Savo laimei staiga prisiminiau, kad to daryti aš iš tiesų…
Visada buvau miesto vaikas. Gimiau mieste, užaugau, ėjau į mokyklą, kas mėnesį vykdavau į biblioteką, išsiruošdavau į pasivaikščiojimus – mano gyvenimas vyko labai riboto dydžio miesto burbule. Tik vasaros buvo…
Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…
O jei savaitgalio desertas būtų nesaldus? Nors šie krekeriai būtų puikūs bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis, savaitgaliams jie tinka tiesiog idealiai. Ilgesniems vakarams prie gero filmo arba dar ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje…
Skaičiuoju dienas. Iki vasaros. Iki mažylio krikštynų. Iki kiekvieno suplanuoto žygio. Iki rudens ir mūsų atostogų. Skaičiuoju ir vis niukteliu sau į šoną – pažadu negyventi vien laukimu, nešuoliuoti tarp…
Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…
Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…
Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……
Geriausios akimirkos neretai nutinka ant žemės (tą labai gerai supras mamos; nors aš pati visada, kiek tik save prisimenu, mielai susirangydavau ne ant sofos, o šalia jos, šypt). Ši nuotraukoje…
Galbūt turėčiau Užgavėnes įrašyti į savo mėgstamiausių švenčių sąrašą, o „žiema žiema, bėk ir kiemo“ – į mėgstamiausių dainų sąrašą. Nors laikas bėga beprotišku greičiu, žiema, kaip visada, užsitęsia truputėlį…
Žinot, beveik patikėjau, kad Naujieji prasideda kartu su Kinų horoskopu vasario mėnesio pradžioje. Sausis buvo ilgas ir dienos neretai buvo sunkesnės nei norėčiau, o štai kartu su vasariu įsiveržė kažkoks…
Truputį bijau tai ištarti garsiai – man pabodo avižinė košė. Visada tikėjau ir tikinau kitus (visų pirma savo vyrą, kuriam teko lemtis kas rytą ją valgyti su manimi), kad avižinė…