Mano šeimos vyrai jau beveik mane įtikino – nėra netinkamos progos blynams. Tiksliau, tos progos nė nereikia. Blynai sekmadienio pusryčiams? Būtinai! Blynai pirmadienio (arba antradienio, trečiadienio, nesvarbu-kelintadienio) vakarienei? Puiku! Blynai…
Iš pradžių svarsčiau, kad jei jau rodytis Valentino dieną eteryje, tai tik su tortais, pyragais ar bent dailiais kremo kepurėlėmis išpuoštais keksiukais, – juk ši diena taip dažnai vadinama saldžia.…
Pamenat tokias minkštutes purias mielines pynes iš vaikystės? Auksinės spalvos plutelė, po ja besislepianti minkšta, puri, sviestu kvepianti duona… Mes ją vadindavom bulka, ir ji būdavo tooobula su stikline pieno…
Vieni sako, kad taisyklės sugalvotos ne veltui; kiti – kad jos skirtos laužyti. Dar yra taisyklių, kurias patys sau nejučia susikuriam – nematomų, niekam nežinomų, bet kasdien truputį varžančių mūsų…
Mūsų namų taisyklės labai paprastos: maistą mylėk, pavalgęs padėkok, pusryčių nepramiegok. Truputį juokauju, bet maistą mes tikrai mylime ir pusryčių į miegą tikrai nekeičiame. Darbo dienų rytais dažniausiai renkamės košę…
Koks jūsų mėgstamiausias kiaušinių paruošimo būdas? Mano – turbūt nebūsiu originali, bet… šakšuka. Tada, kai pirmąkart ją iškepiau gal prieš porą metų, tik suraukiau nosį; nemėgstu šviežių saldžiųjų paprikų, o…
Kad ir kokie lėti bei tingūs bebūtų sekmadieniai, po jų ateina pirmadieniai, tada antradieniai ir visos kitos savaitės dienos – dienos, kai miegas kartais tampa brangesnis už pusryčius. Tris kartus…
Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…
Yra toks senas geras posakis „būkim biedni, bet teisingi“. Tai štai, būkim teisingi: nėra labai greito ar labai lengvo būdo pagaminti naminius sviestinius ragelius (kruasanus). Tas burnoje tirpstančių sluoksnių lengvumas…
Savaitgaliai – blynų bokštams, tingiems rytams, lėtiems pusryčiams. Juokui, pižamoms, knygoms ir nešukuotiems plaukams. Mėgstamai muzikai ir neskaičiuojamiems kavos (ar arbatos) puodeliams. Toks būtų tobulo savaitgalio receptas, o koks būtų…
Norėčiau pasakyti, kad sulig vidurnakčio dūžiais, perkėlusiais į 2020-uosius, staiga tapau ta, kuri: valgo tik sveikai, sportuoja dažnai, miega ligi soties ir gyvena be anei jokios įtampos. Tikslų ir norų,…
Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…
Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…
Kaip gera rudens dienomis grįžti namo. Įsmukti pro duris į šiltus namus, nusiauti batus ir nuo pečių nusipurtyti striukę. Tiesiu taikymu į virtuvę – puodelio arbatos, o gal kavos. Kad…
Būna gerų dienų, būna blogų dienų ir būna dienų, kurios prasideda rieke naminės duonos. Gal ir truputį liūdna, bet niekada nebuvau didelė naminės duonos kepėja. Man nuoširdžiai patinka idėja apie…
Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką…
0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…
Tai koks vis tik tas pasaulis – didelis, o gal mažas? Atrodytų, begalinis, bet tuo pačiu – jei tik panorėjai pajausti Amerikos skonį savuos namuos, vienas-du, ir prašom. Man vis…
Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…
Ne tik penktadieniai stulbinamu greičiu vejasi pirmadienius, ne tik rytą vos mirktelėjus keičia vakaras. Vasara skrieja taip greitai, kad, rodos, vos spėjau ją priliesti pirštų galais, o tuoj nebebus. Bijau…