Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…
Labai mėgstu tokius sočius pietų ar vakarienės dubenėlius. Man jie ir gražūs, ir skanūs, be to – labai įvairūs, kaskart gali būti visai kitokie! Juokauju, kad labai gerai juos gaminti…
Kad jau metų laikai ir vėl susimaišė, ir pavasarį netikėtai užklupo kuo tikriausia žiema, galima grįžti atgal prie jaukaus, šildančio maisto. Nėra to blogo, kame nepavyktų rasti bent trupinėlio gerumo,…
Gyvename pasirinkimų amžiuje. Pienas nėra tiesiog pienas, nes galime rinktis iš dešimties jo rūšių. Ir kiaušiniai nėra tiesiog kiaušiniai, nes vienas vienintelis ant jų esantis skaičius gali papasakoti, kiek labai…
Vakar pietums viriau rizotą, labai paprastą, su brokoliais ir sūriu. Žiūrėjau į tą žalią spalvą lėkštėje ir mintyse vardijau viską, ką ji simbolizuoja: gamtą, gyvybę, energiją, pavasarį, gaivumą, pasitikėjimą, ramybę,…
Kol pavasaris dar truputį erzina – tai kutena skruostus saulės spinduliais, tai vėl pasislepia po storu pilkų debesų sluoksniu ar prapliumpa lietumi, – priimu tai kaip progą papasakoti apie sriubą,…
Leiskit man papasakoti, kokią kvailystę vienąkart iškrėčiau. Kai įsirenginėjome savo namus – išsvajotus, išlauktus, ne kartą sapnuotus namus – virtuvė buvo ta erdvė, nuo kurios nekantravau pradėti labiausiai. Nežinau, kiek…
Prisimenu tą pavasario dieną, kai pravėrusi orkaitę, delnus sukišusi į storas melsvas pirštines, margintais gėlytėmis, atsargiai ištraukiau kepimo indą su šiuo apkepu. Už lango plieskė tas mūsų pavasariams dabar jau…
Ruduo. Tas, kur kvepia arbatomis ir pasaldintas medumi. Pilnas kojinių minkštumo ir pledų šilumos. Lepinantis ilgais vakarais. Su trupučiu nostalgiško liūdesio. Ilgesio. Įkvėpimų. Kupinas progų gyventi šiek tiek lėčiau. Kviečiantis…
Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…
Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad…
Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais. Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus…
Šią kelionę planuoti pradėjome prieš kokius septynerius metus – tada pirmą kartą garsiai ištarėme, kad norime automobiliu pasiekti Kroatiją, o aš nieko nelaukus puoliau naršyti internete, kas ir kaip. Bet…
Tinklaraščiai, socialiniai tinklai – tai tikrovės iliuzija, masinanti savo ryškiomis spalvomis ir nuotaikomis. Tai – dailūs paveikslėliai, už kurių slepiasi ta eilinė realybė, neaplenkianti nei vieno iš mūsų. Rutina, dulkės,…
Kol Joris miega terasoje, vis dar įsuptas į savo kailinį apklotėlį, aš bandau įkvėpti pavasario. Palto kišenėje slėpdama sužvarbusias rankas, skruostais gaudau tuos kuklius saulės spindulius, kurie pro langą atrodo…
Kai vėlų vakarą naršydama socialiniuose tinkluose žvilgtelėjau į telefono ekrano kamputį, laikrodis rodė lygiai pusę pirmos. Kambarys mirgėjo nuo televizoriaus, kurio garsą jau seniai buvau išjungusi. Šalia manęs, susirangiusios ant…
Neturiu tam laiko. Kaip dažnai šie žodžiai išsprūsta iš lūpų jums, kaip dažnai juos išgirstate iš aplinkinių? Kartais man tikrai atrodo, kad mes visi neturime laiko – kažkur jis ištirpsta,…
Metai dar tik prasidėjo, bet labai gerai jaučiu – jie tikrai nebus tokie, kokius sau žadėjau naujųjų naktį. Šią akimirką gal net truputį pavydžiu tiems, kurie šiais metais pasižadėjo sau…
Grikiai! Grikiai. Grikiai… Tą anekdotą žino tikrai visi. Gal dėl to, kai prieš dvejus metus į darbą kasdien atkeliaudavau su pietų dėžute, pilna grikių, man labai sunkiai sekėsi įtikinti kolegas,…
Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…