Karis – tai dubenėlis šilumos, jaukumo ir sodraus skonio. Jo aromatas toks stiprus, kad užsimerkusi galėčiau išvyst save triukšmingam turguje Indijos pakrašty, ar kokiam kitam tolimam krašte, kur prieskoniai pilstomi…
Lėtesniam savaitgaliui, niekur neskubančiam rytui, skonių pilniems pusryčiams – šakšuka tiesiog subalansuota tokioms dienoms kai ši. Dienoms, kai už lango už lango viskas net girgžda nuo sukausčiusio šaltuko, o namuose…
Pikantiški blyneliai – puikus pasirinkimas greitai vakarienei ir rytojaus pietų dėžutei. Pamėginkite klasikinius cukinijų ir varškės blynelius pagardinti rudaisiais lęšiais. Blyneliai bus gardūs, minkšti ir puikios tekstūros, tačiau sotumo suteiks…
Vis dar keista dalintis naujais receptais. Bet visi turim savo būdus surast ramybę – šiam neramiam pasauly aš ją trumpai akimirkai randu gamindama ir dirbdama. Tą ir dariau vakar, šiandien,…
Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…
Apsidairau – atrodo, kad tiek daug žmonių aplink mane šiuo metu išbando veganišką mitybą! Esu tikra, kad aš pati veganė turbūt niekad nebūsiu (niekada nesakyk niekada, žinau!), bet paįvairinti mitybą…
Kad ir kaip stropiai beskaičiuočiau dienas iki pavasario, už lango – pati tikriausiai žiema. Tokia tikra, kokios seniai nematėm! Su sniego kalnais, nosį kandančiu šaltuku, nesuskaičiuojamais drabužių sluoksniais ir po…
Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…
Labai mėgstu tokius sočius pietų ar vakarienės dubenėlius. Man jie ir gražūs, ir skanūs, be to – labai įvairūs, kaskart gali būti visai kitokie! Juokauju, kad labai gerai juos gaminti…
Kad jau metų laikai ir vėl susimaišė, ir pavasarį netikėtai užklupo kuo tikriausia žiema, galima grįžti atgal prie jaukaus, šildančio maisto. Nėra to blogo, kame nepavyktų rasti bent trupinėlio gerumo,…
Gyvename pasirinkimų amžiuje. Pienas nėra tiesiog pienas, nes galime rinktis iš dešimties jo rūšių. Ir kiaušiniai nėra tiesiog kiaušiniai, nes vienas vienintelis ant jų esantis skaičius gali papasakoti, kiek labai…
Vakar pietums viriau rizotą, labai paprastą, su brokoliais ir sūriu. Žiūrėjau į tą žalią spalvą lėkštėje ir mintyse vardijau viską, ką ji simbolizuoja: gamtą, gyvybę, energiją, pavasarį, gaivumą, pasitikėjimą, ramybę,…
Kol pavasaris dar truputį erzina – tai kutena skruostus saulės spinduliais, tai vėl pasislepia po storu pilkų debesų sluoksniu ar prapliumpa lietumi, – priimu tai kaip progą papasakoti apie sriubą,…
Leiskit man papasakoti, kokią kvailystę vienąkart iškrėčiau. Kai įsirenginėjome savo namus – išsvajotus, išlauktus, ne kartą sapnuotus namus – virtuvė buvo ta erdvė, nuo kurios nekantravau pradėti labiausiai. Nežinau, kiek…
Prisimenu tą pavasario dieną, kai pravėrusi orkaitę, delnus sukišusi į storas melsvas pirštines, margintais gėlytėmis, atsargiai ištraukiau kepimo indą su šiuo apkepu. Už lango plieskė tas mūsų pavasariams dabar jau…
Ruduo. Tas, kur kvepia arbatomis ir pasaldintas medumi. Pilnas kojinių minkštumo ir pledų šilumos. Lepinantis ilgais vakarais. Su trupučiu nostalgiško liūdesio. Ilgesio. Įkvėpimų. Kupinas progų gyventi šiek tiek lėčiau. Kviečiantis…
Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…
Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad…
Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais. Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus…
Šią kelionę planuoti pradėjome prieš kokius septynerius metus – tada pirmą kartą garsiai ištarėme, kad norime automobiliu pasiekti Kroatiją, o aš nieko nelaukus puoliau naršyti internete, kas ir kaip. Bet…