SRIUBOS

Sriubas aš verdu tikrai per retai, bet kai verdu, nuoširdžiai pasistengiu, kad jos būtų tokios, kurias norėtųsi išvirti dar ir dar kartą. Būna visaip: kartais pavyksta, kartais nelabai, o kartais…

Ruduo. Tas, kur kvepia arbatomis ir pasaldintas medumi. Pilnas kojinių minkštumo ir pledų šilumos. Lepinantis ilgais vakarais. Su trupučiu nostalgiško liūdesio. Ilgesio. Įkvėpimų. Kupinas progų gyventi šiek tiek lėčiau. Kviečiantis…

Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…

Nuo pat ryto visą dieną sninga, didelėmis ir baltomis snaigėmis, lyg būtų pats žiemos vidurys. Bet.. Ar jaučiate? Paskutinės žiemos dienos. Teliko dar gera savaitė ir viskas, ir pagaliau pavasaris!…

Dažniausiai kalbama apie taip, kaip laikas bėga, todėl tikriausiai būsiu visai nepopuliari prisipažinusi, kad mūsų namuose sausis buvo labai… lėtas. Kalėdos atrodo kaip tolimas prisiminimas, tik vis dar žydinti puansetija…

Puikiai prisimenu, kad šią sriubą viriau pačiomis paskutinėmis liepos dienomis. Skaičiavau dienas iki rugpjūčio 5-osios, iki lemtingo pilnų 37 savaičių nėštumo termino; visos, kurios kada nors laukėsi ar laukiasi dabar,…

Tyliai mintyse atsiprašinėju rudens už tai, kad dar visai neseniai taip gailėjau jam gerų žodžių. Mane erzino šaltis, lietus, drėgmė, trumpėjančios dienos ir tamsėjantys vakarai, nuo saulės atskirianti stora debesų…

Nepatinka man toks pavasaris. Sniegas, šaltis, o be pirštinių – nė žingsnio. Julė sakė, kad reikia žiūrėti ne į sniegą, o aukštyn, į dangų, kur šviečia saulė. Bet aš, matyt,…

“Na, Asta, ir apsimelavai…” – šypsojosi man namiškiai baltą Velykų popietę, kalbėdami apie pirmąjį Merkio šamą pristatantį įrašą. Kas, ką, kodėl?… ” Juk jau esi ragavus šamo, nebuvo tikrai tai…

Nes už lango balta ir šalta. Nes vakarais norisi įsisupti į šiltą pledą ir šildyti rankas, apsikabinus dar vieną puodelį arbatos su medumi. Nes pagaliau dabar jau tikrai atėjo žiema.…

Aš norėčiau tau tiek visko pasakyti. Papasakoti ir išsipasakoti. Pasidžiaugti. Pasiguosti. Norėčiau tiek daug visko paklausti. Kas? Kada? Kodėl?… Norėčiau paliesti tave bent pirštų galiukais. Ištiesti rankas ir paskęsti tavo…

Nesu didelė sriubų gerbėja. Palyginti retai jas valgau, o dar rečiau – verdu pati. Žinau, kad tai visiškai nieko gero, bet pasiteisinti neturiu kuo – geriau išsikepsiu nesaldžių blynelių, pyragą…

Jei aš paprašyčiau pasakyti, su kuo jums asocijuojasi žodis pavasaris, ką man pasakytumėt? Su kuo? Su šiluma, su saule? Su žalia spalva ir netikėtai vieną dieną išsprogusiais žiedais ant medžių…

Skonis: 10/10. Nuostabaus skonio sriuba! Šiek tiek egzotiška, šiek tiek netikėta, šiek tiek saldžiarūgštė… Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.