Blynai ir vafliai

Pažadą numesti 5 kilogramus iš savo naujametinio pažadų sąrašo aš tikrai galiausiai ištryniau. Vietoje jo įrašiau kitą: daryti sveikesnius pasirinkimus. Ne visada tas sveikesnis pasirinkimas reiškia „mažiau kalorijų“ ar „daugiau…

O kada gi daugiau, jei ne darganotą rudenį? Kada, jei ne tais rytais, kai taip ilgai neprašvinta? Ir kada, jei ne sekmadienį, kai pasistengus laikas sulėtėja? Lapkričio sekmadienių rytai yra…

Jei sekate mano Instagram profilį, šį tekstą jau galbūt būsite skaitę prieš kelias dienas. Pasikartosiu ir čia, tinklaraštyje, – nes žinutė man pačiai yra tokia svarbi, kad ją pakartoti per…

Praėjusį savaitgalį kompiuterius išjungėm ir pamiršom. Rinkom įspūdžius, kalbinom gamtą, gėrėm į save saulę ir įkvėpimą, pasislėpusį už kasdienių smulkmenų. Išsispyrę iš sportbačių, braidėm po ką tik nupjautą žolę; juokėmės,…

Kai mūsų namuose nuskamba prašymas iškepti „tikrai skanių vaflių“, jau žinau ką įrašyti į pirkinių sąrašą – raugintas pasukas ir riebiausią tikrą grietinę. Visų kitų produktų, kurių prireikia maišant tešlą,…

Mane visuomet labai žavėjo šeimos tradicijų puoselėjimas. Toks, kokį mačiau filmuose, apie kokį skaičiau knygose ir kartais išgirsdavau iš pažįstamų lūpų. Kasdienės šeimos vakarienės drauge, susėdus prie bendro stalo. Naujametinių…

Net jei visa savaitė – lyg nesibaigiantis sekmadienis, tikrasis vis tiek ypatingas. Blynai pusryčiams – vėlyvų sekmadienio rytų privilegija. Jam panorėjus, man sutikus, nupūčiau dulkes nuo savo blynų ir vaflių…

„Žinai, tau tikrai reikėtų kažką parašyti į „Saulėtą virtuvę“, nes ten esantis Kalėdų sveikinimas jau atrodo labai nekaip…“, – prieš kelias dienas man pusiau su šypsena išdėstė mano žmogus ir…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Tikriausiai pirmą kartą gyvenime lyg pamišusi laukiu rudens. Puikiai prisimenu savo liūdnus šniurkščiojimus kiekvienąkart, vasarai besibaigiant; bet tik ne šiemet. Nes, pasirodo, dalykai ima ir įvyksta, nepriklausomai nuo metų laiko.…

Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…

Raudonų ir visų jos atspalvių širdelių aplink nepastebėti pastarosiomis dienomis tiesiog neįmanoma. Einu į parduotuvę, akis įsmeigusi į kilometrinį reikalingų produktų sąrašą, laikomą rankoje, bet vis tiek akių kampučiai mato…

Jei šią akimirką galėčiau būti kur tik noriu, aš… sėdėčiau lėktuve. Šypsočiaus iki ausų, nes skrisčiau, žinoma, atostogauti. Ten, kur šilta: kur nereikia po skėčiais slėptis nuo lietaus ar po…

Keliauti yra beprotiškai gera. Atitrūkti nuo žemės, nuo realybės, nuo darbų, pakilti virš debesų. O grįžti namo ir po varginančio, žaibais nutvieksto skrydžio griūti į savo lovą… taip pat gera.…

Gyveno kartą mergaitė, kuri niekad nebuvo kepus lietinių blynų. Jie visada mergaitę kažkuo labai žavėjo: savo trapiu plonumu, apskrudusiais krašteliais, taisyklinga apvalia forma. Tie blynai – gražūs, apvalūs ir auksiniai…

Šventės buvo saldžios ir sočios, o dabar, suvalgę visus patiekalų, užkandžių ir desertų likučius, galime grįžti į įprastą gyvenimo ritmą – darbe, namuose ir virtuvėse. Paskutinę gruodžio savaitę pripildyti šaldytuvą…

Vakar, prabėgdama pro vieną didžiausių Kauno turgų, pastebėjau, kad šilauogių dar yra. Pas vieną, antrą, trečią prekeivį. Vadinasi, dar ne per vėlu pasidžiaugti puikiu prieš kurį laiką išbandytu receptu –…

Blynų fiesta pas mus prasidėjo jau šeštadienį. Jis norėjo bulvinių, o aš jau kone visą savaitę svajojau apie bananinius. Teko ieškoti kompromiso, o jį radome per maždaug dvi minutes: reikia…

Mielieji, žinot… atostogos yra g ė r i s !!! Didelis, neišmatuojamas, žodžiais neapsakomas, fantastiškas ir neabejotinas gėėėėris. O priežasčių yra milijonai ar net milijardai! Tikrai galėčiau imti ir išvardinti…

Mano mintis išsklaidė pajūrio vėjas. Sėdžiu prieš melsvą kompiuterio ekraną ir galvoju, ką parašyti. Kažką nuoširdaus, kažką tikro, kažką ne per prievartą. Kažką išjausto… Žiūriu į ekraną ir matau tuščią…