Pyragėliai

Migdolų ir figų įdaras trapios tešlos krepšelyje – rudeniškas ir labai gardus derinys. Prancūzijoje tokius pyragėlius išgirstumėt vadinant tartelette aux figues à la crème d’amandes. Kažin, ar yra prancūziškų žodžių,…

Kremiški, švelnūs, saldūs, burnoje sutirpstantys prancūziški skanėstai – ar gali nelinkti kojos, kaskart jų ragaujant? Jei suprantate, apie ką kalbu, ir jei turite tokią pat didelę silpnybę plikytiems sausainiams, pyragėliams,…

Vienas gabalėlis saldžios baklavos – ir aš jau Turkijoje. Norėčiau, kad nuspręsti nusipirkti kelionės bilietus būtų taip pat paprasta, kaip nuspręsti išsikepti baklavą namuose. Vis tik kepti kol kas man…

Jei sėdėčiau dabar kur nors Paryžiuje, lauko terasoje netoli Liuksemburgo sodų, lėtai gerdama kavą ir žiūrėdama į romantiškai besileidžiančią saulę, kažkur iš tolumos vis atsklistų gatvės muzikos akordai, o praeivių…

Keturiolika dienų iki Kalėdų. Pakalbėkime apie desertus. Taip, taip, dar kartą! Juk desertų, girdėjau kalbant, nebūna per daug. Gali būti, kad pati taip ir kalbėjau, šypt. Net neįsivaizduoju, kaip išsirinksiu…

Neprisimenu, kada ir kaip atradau grietiniečius – gal jų receptą nužiūrėjau senose mamos receptų knygose, o gal pavadinimą pamačiau kepyklėlėje, užkabintą ant dailiais pyragėliais pripildyto pinto krepšelio. Kad ir kaip…

Apie Prancūziją svajojau ir gražiausiomis spalvomis ją mintyse piešiau nuo pat paauglystės. Todėl gali būti, kad prancūzų gyvenimo bei valgymo įpročius įsivaizduoju truputį kitaip nei yra iš tiesų; bet leiskit…

Tą liūdesį dėl kelionės į Kretą, kuri taip ir neįvyko atėjus karantinui, aš jau tikrai išliūdėjau. Kaip ir tikriausiai visi, netikėtai atsisveikinę su išvykom į svečius kraštus, atradau, kodėl tai…

„Dar vyšnių?“, – klausimu sveikinuosi su vyru, kuris ir vėl namo grįžo pilnutėliu kibirėliu raudonų uogų. Nežinau, kokio jausmo mano balse daugiau: džiaugsmo, o gal nuostabos? Šiemet jų derlius toks…

Kas sakė, kad kelionių laiku nebūna? Tik ne tada, kai dulkės nupučiamos nuo senų mamos ar močiutės receptų sąsiuvinių, o pageltusiuose puslapiuose ranka surašyti receptai atgyja virtuvėje šiandien… Sako, tų…

Skiltelėmis supjaustyti, orkaitėje kepti obuoliai man visada buvo labai gardus užkandis. Pabarsčius cinamonu, pagardinus šaukšteliu riešutų sviesto, ar obuolių puseles prieš kepant pripildžius varškės įdaro jie tampa net daugiau nei…

Canelés (Cannelés) De Bordeaux – toks yra pilnas šių gražuolių pavadinimas. Romantiškas jo skambesys neapgauna – tai dar vienas klasika tapęs desertas, kilęs iš romantiškomis istorijomis apipintos Prancūzijos, Bordo krašto.…

Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…

Dėl to, kad savuos namuos galima susisluoksniuoti kuo nuostabiausią tiramisu ar išsikepti nostalgišką „Medutį“ niekam net nekyla klausimų. Naminiai kruasanai taip pat, pasirodo, visiškai įveikiamas iššūkis, jei tik negaila jiems…

Kad ir kokie gardūs būtų pasaulio skoniai, kuriuos ištiestomis rankomis ir susižavėjusiomis akimis įsileidžiame į savo namus, – sviestu kvepiantys kruasanai, burnoje tirpstančios kanelės, sodraus skonio šokoladainis (angl. brownie) ar…

Vasara! Ji įsibėgėja, apsuka galvą, užima kvapą, sujaukia mintis ir primena, kad ir kiek metų mums bebūtų, kaip gera kartais į viską pažvelgti pro rožinius akinius. Kai dangumi ridinėjasi saulė,…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…

Nenoriu paleisti vasaros. Galvoju apie tai, kai rytą prabundu sužvarbusi, susisupus į anklodę iki nosies galiuko. Galvoju tada, kai vėl netikėtai pasipila lietus, nors dar ką tik švietė saulė ir…

 Nežinau, koks didelis svajoklis turi būti ar kaip užrietęs nosį viršun turi vaikščioti, kad nepastebėtum tų raudonų atspalvių, užvaldžiusių ir didžiuosius prekybos centrus, ir visai nedideles krautuvėles. Aš, kad ir…