Salotos

Netiesa, kad salotos – vasaros maistas. Net ir didžiausioms rudens darganoms už lango šėlstant, duokit man šen šiltų bulvių salotų. Jos nuostabios, nuostabios, nuostabios! Pirmiausia, jums reikės tobulai iškeptų bulvių.…

Daugiau daržovių, daugiau spalvų lėkštėje, daugiau šviežio derliaus, daugiau natūralių vitaminų – ruošdama pietus ar vakarienę, aš tikrai stengiuosi, kad maistas būtų subalansuotas ir vertingas. Seniai praėjo tie laikai, kai…

Šiaip jau aš vasaros žmogus – kadaise Egipte, liepos vidury pleškinant 45 laipsniams, mes vaikščiojom aplink piramides pamiršę kepures nuo saulės (niekad taip nedarykit) ir nejautėm jokio nepatogumo. Kitais metais,…

Pasakykit, kuo kvepia Jūsų vasara? Sultingu iki saldumo sunokusiu arbūzu, gaiviais ledais ant pagaliuko, o gal ant ugnies čirškančiais kepsniais? Salotomis tiesiai iš (mamos) daržo ar kvapniomis raudonomis braškėmis? Vasara…

Įprastomis aplinkybėmis šiandien spirgėdama laukčiau vasaros; juk jau vos mėnuo beliko iki to stebuklingo metų laiko, kuris kažkada reiškė ilgas atostogas, o dabar – šviesius rytus, šiltus vakarus terasoje ir…

Pastaruoju metu valgau kaip niekad daug salotų. Taip jau nutinka, kad žiemą dažniausiai jas visai pamirštu, o pavasarį atrandu iš naujo. Be to, labai sąmoningai stengiuosi valgyti kuo daugiau daržovių,…

Pietums – lėkštė spalvų ir pavasario! Nors salotos paprastos kaip dukart du, man labai patiko, kaip puikiai viskas čia derėjo: švelnus gražgarsčių kartumas, avokado kremiškumas, traškus obuolio rūgštumas, pomidorų gaivumas,…

Karantinas išvargino – tiek daug pasiilgta, tiek daug norisi. Kelionių, susitikimų, jūros, vakarų senamiestyje, šypsenų ir bučkių į skruostus. Bet pavasaris pagaliau kutena padus ir tiesiog negali nesidžiaugt mažom kasdienėmis…

Laiką skaičiuoju nebe dienomis – skaičiuoju jį dienomis iki pavasario. Kuo mažiau belieka, tuo lėčiau tos dienos slenka. Žinot, visada taip būna, kai kažko labai lauki: kelionės, pasimatymo ar orkaitėje…

Kai nevalgau pyragų (galit patikėti, šypt?), būna, maišau salotas. Vadinu tai balansu ir švelniai save pagiriu visais tais kartais, kai pavyksta neskirstyti maisto į gerą ir blogą, kai triukšmingoje kasdienybėje…

Pagalvojau, juk vos mėnuo iki pavasario – pats metas skaičiuoti dienas ir… auginti salotas! Na, gerai, mane artimiau pažįstantys puikiai žino: myliu augalus, bet nesu iš tų, kuriems sekasi auginti.…

Tarp Kalėdų ir Naujų – šis laikas man labai patinka. Kai visos dienos iki Kalėdų jau būna suskaičiuotos, kai šventėms kruopščiai lygintos staltiesės sulankstomos ir padedamos atgal į spinteles, kai…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…

Vieną rytą jaučiu, kaip laukiu rudens, kitą popietę, saulei nutvieskus kambario grindis, širdį suspaudžia, nes suprantu, kad vasaros pasiilgsiu dar jai nė nespėjus pasibaigt. Nežinau, kaip kitiems pavyksta atsiribot (o…

Stengiuosi nesišvaistyti aukščiausio lygmens epitetais į kairę ir į dešinę, bet ką gi daryti, jei savaitgalį man pavyko išsikepti tobulą pyragą, o šiandien – susimaišyti tobulas salotas? Skirtingi jie kaip…

Salotos lengviems pietums ar sotesniam dienos užkandžiui? Žinoma, visada! Pačios paprasčiausios salotos, papildytos vienu charakteringu ingredientu, atsiskleidžia visai kitomis spalvomis. Šįkart – labai lengvomis, gaiviomis ir pavasariškomis spalvomis. Kiprietiškas sūrokas…

Kad ir kaip romantiškai, žaviai ir teisingai beskambėtų sezoninės virtuvės idėja, ne vien sezonai už lango padiktuoja tai, kas atsiduria ant mūsų šeimos valgomojo stalo. Kartais tai būna tiesiog giliai…

Iš pradžių svarsčiau, kad jei jau rodytis Valentino dieną eteryje, tai tik su tortais, pyragais ar bent dailiais kremo kepurėlėmis išpuoštais keksiukais, – juk ši diena taip dažnai vadinama saldžia.…

Kaip gera rudens dienomis grįžti namo. Įsmukti pro duris į šiltus namus, nusiauti batus ir nuo pečių nusipurtyti striukę. Tiesiu taikymu į virtuvę – puodelio arbatos, o gal kavos. Kad…

Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…