GĖRIMAI

Visi, nekantriai klausinėję, „tai kur šiemet ta vasara?“, turėtų džiūgauti. Džiūgauju ir aš – saulė, šviesa ir šiluma savaime dienas pripildo džiaugsmo. Taip, mačiau ir girdėjau, vasaros liūtys čia pat,…

Laiką iki Kalėdų jau galima skaičiuoti valandomis, nebe dienomis. Akių mirksniais. Giliais įkvėpimais. Tikiuosi, kad šis laikas jums buvo ir tebėra gražus. Kad radot progų jį sulėtinti, pripildyti saldžių kepinių…

Sakykit ką norit, bet vis dar vasara! Tropinis lietus kaupiasi virš namų stogų ir oras šiandien kur kas gaivesnis nei vakar, bet – vis tiek dar vasara. Savaitgalį basom lakstėm…

Su kiekvienu saulės pliūpsniu pro langą, kažkur paširdžiuose tyliai sukirba: pavasaris. Ateis greičiau nei šiandien atrodo, pripildys dienas šviesos ir spalvų. Pažadins norą veikti, eiti, pažinti, keliauti… Gal į Sakartvelą?…

Vos vienas rutuliukas ledų skiria įprastą ryto kavą nuo gardaus deserto. Vienas rutuliukas ledų, užpiltas garuojančiu mažu puodeliu espresso, ir mintimis jūs jau Italijoje, klaidžiojat romantiškose gatvelėse, svajojate sustabdyti akimirką,…

Ak, tie rytai. Kartais lėti ir ramūs, užlieti saulės spindulių ir vidinės ramybės. Kartais – pilni chaoso, skubėjimo ir lekiantys kūlversčiais. Kad ir kokie bebūtų, kiekvienos dienos pradžioje laukiu tų…

Visada, rugpjūčio mėnesiui įsibėgėjant, ateina tas keistas jausmas: viena vertus, atrodo, vasaros niekaip nesinori paleisti, o ir pikta truputį, kad ji bėga taip greitai, o kita vertus, jauki rudens nuojauta…

Savaitgalio desertui – lengvas, gaivus, spalvingas ir pavasario skonių pilnas kokteilis dubenėlyje. Mėlynas! Kaip kad pirštų pagalvėlės, vasarą miškuos pririnkus pilnas saujas mėlynių. „Kosmonautų maistas“, – šypsojausi puse lūpų, vieną…

Savaitgalio rytas. Toks tylus, atrodo galėtum išgirsti krentančią snaigę. Ar vėjo gūsį – per menką, kad sujudintų storomis sniego kepurėmis pasidabinusias pušų šakas. Žvelgdama pro langą į baltą žiemą, kvėpuoju…

Koks gi rytas be kavos, o jei artėja Kalėdos – kvepėti turi visi namai! Kava, cinamonu, imbieru, gvazdikėliais! Meduoliais! Jei mėgstate, kai saldumas susipina su čiut aštresniais skoniais, kai imbieras…

Visai neseniai saulėtas virtuviukas atrado žodžių junginį „visi, visi“. Kas važiuos prie jūros, Jori? Visi, visi. Kas gyvens tam žaliam name, kurį dabar statom, Jori? Visi, visi. Kas išmėtė lego…

Iki pat paskutinės vasaros dienos įsikibusi laikiausi kalendoriaus lapelių ir vis kartojau: vis dar vasara, vis dar vasara… Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – atrodo, kad tie vasarai skirti…

Per pastarąją savaitę mes nuvažiavome virš dviejų tūkstančių kilometrų. Iškeliavę iš Lietuvos ir pasiekę Kroatiją, pradėjome raizgyti jos pakrantės kelius, miestus ir miestelius. Kilome į kalnus ir leidomės jais, kartais stebėjomės…

Noriu apkabinti šį saulės spinduliais dosnų pavasarį ir niekad nepaleisti. Noriu išjausti jį visa širdimi; įkvėpti jo tiek giliai, kiek tik įmanoma. Įsidėti į kišenę, kad visada būtų šalia. Kad…

Buvau patikėjusi, kad šiais metais pagaliau išmokau mylėti ir darganotą rudenį, ir žvarbią žiemą. Tačiau vos atėjo pirmosios šiltos saule nutviekstos pavasario dienos, supratau – tai tebuvo lašas jūroje. O…

Galėčiau išvardinti dešimtis priežasčių, kuo nuostabios yra motinystės atostogos. Ne tik dėl to, kad rytais vietoje žadintuvo iš miegų prikelia mažylis – čia, tiesą sakant, per daug džiaugtis nereikėtų, nes…

Jei matematika ir teorijos niekad gyvenime nemeluotų, lygiai už savaitės tokiu metu turėčiau rankose sūpuoti mūsų mažąjį žirnį. Negaliu patikėti – prieš kelis mėnesius, nėštumui dar tik įpusėjus, sužinojau, kad…

Išduosiu paslaptį: kadaise mėgdavau išgerti taurę vyno. Juokauju, žinoma, anokia čia paslaptis. Išsikepę naminę picą, neretai atidarydavome butelį balto atvėsinto vyno ir įsipildavome po taurę ar dvi. Švęsdami gimtadienius, irgi…

Nepuolu priešintis, kai kas nors mane juokais ima ir pavadina Kalėdų elfu. Myliu Kalėdas taip stipriai, kad tikriausiai drąsiai galėčiau juo būti. Juk Kalėdos ir jų laukimas – tie stebuklai,…

Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien…