Tortai

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada)…

Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…

O dabar truputį atsitraukim į šalį nuo to beprotnamio, kuriuo artėjant šventėms pavirto daugelio iš mūsų gyvenimai. Darbai, reikalai, planai, lūkesčiai… Kad ir kaip besistengėm, kad šiemet Kalėdų laukimas būtų…

Nieko nelaukdama apie šį tortą noriu pasakyti du svarbiausius dalykus: 1. Tai tortas, kurį kepiau absoliučiai daugiausiai kartų iš visų kada nors keptų tortų. 2. Tai tortas, kuris patinka visiems.…

Pirmąją gruodžio dieną aš jau visa galva pasinėrusi į Kalėdas. Namuose mišku kvepia papuošta eglutė, iš orkaitės visai neseniai ištrauktos skardos su antra meduolių partija, jau apgalvotos ir ruošiamos mažos…

Gimtadienio dieną sulaukiau viso šūsnies nuostabių sveikinimų. Nuoširdžių, tikrų ir nebanalių linkėjimų. Viena po kitos mane stebino draugės – jų žodžiai krito į širdį, džiugino ir graudino tuo pat metu.…

Ir štai, atėjo. Man tikrai atrodo, kad dar ką tik visi gyvenome Kalėdų laukimu, o šiandien norėdami galėtume skaičiuoti paskutines valandas iki Velykų ryto. Tas pačiu bjauriausiu dažnai tituluojamas laikas…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Jau buvau pamiršusi, koks geras jausmas yra visam savaitgaliui pabėgti iš miesto. Nepasiimti kompiuterio ir lyg tyčia pamiršti mobiliojo pakrovėją. Leisti šiltam pavasario vėjui iškedenti plaukus, sujaukti protą ir išvalyti…

Tai, kaip greitai praeina lauktos šventės, tik primena vieną tiesą: laikas bėga beprotiškai greitai. Buvo atostogos. Buvo Šv. Velykos. Bet ėjo ir praėjo, o šiandien vėl nauja diena, nauja darbo…