Bandelės

Neprisimenu, kada ir kaip atradau grietiniečius – gal jų receptą nužiūrėjau senose mamos receptų knygose, o gal pavadinimą pamačiau kepyklėlėje, užkabintą ant dailiais pyragėliais pripildyto pinto krepšelio. Kad ir kaip…

Žinot, ką pastaruoju metu veikiu? Laukiu. Kad ir kiek kartų sau priminčiau (kad ir kaip garsiai tuos priminimus sau kalbėčiau), gyventi „dabar ir čia“ su kiekviena diena tampa vis sudėtingiau,…

Pasaulis stebisi – visi kepa mielines bandeles! Visų namai kvepia cinamonu! Tiek daug rankų minko tešlą, suka ritinėlius ir kaitina orkaites! O kol pasaulis šūkčioja iš nuostabos, aš tyliai galvoju,…

Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką…

Už vaflius sekmadienio pusryčiams geriau galėtų būti tik bandelės, o už bandeles – tik… bandelės, virtusios vafliais. Gal skamba ir truputį painiai, bet viskas čia labai paprasta: pasiruošę cinamoninių mielinių…

Yra toks senas geras posakis „būkim biedni, bet teisingi“. Tai štai, būkim teisingi: nėra labai greito ar labai lengvo būdo pagaminti naminius sviestinius ragelius (kruasanus). Tas burnoje tirpstančių sluoksnių lengvumas…

Vos prasidėjo žiema, pažadėjau sau – gruodis bus nuostabus. Bet ar žinot, kaip rizikinga sakyti „op!”, kol dar nesi peršokęs griovio? Ar kada jautėt, kaip slegia pečius ir širdį per…

Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…

Buvo beprotiškas, beprotiškas sausis. Iš pradžių buvo ilgai lauktos ir naktim net sapnuotos atostogos, o tada… prasidėjo ligų karuselė. Dienos maišėsi su naktimis, laikas slinko stingdančiai lėtai, o kitais kartais…

Leiskit, papasakosiu Jums, ką man atnešė pirmas pavasario mėnuo. Tikrojo šilto pavasario jis, akivaizdu, neatnešė, bet kitų puikių dalykų ir mažų atradimų – su kaupu! Pabėgimas iš namų. Labai trumpas,…

Didžiosios metų šventės žavios tuo, kad kiekviena iš jų turi kažką labai svarbaus ir būdingo tik jai. Šv. Kalėdos – žaliaskares eglutes ir kūčiukus, Šv. Velykos – įvairiausiais raštais išpieštus…

Kai staiga ir netikėtai atėjo pavasaris, tikrai tikėjausi, kad žiema jau nebegrįš. Paltuką pakabinau į tolimą spintos kampą, o sukneles perkėliau šiek tiek arčiau. Pagauta impulso, nusipirkau lengvus pavasarinius batukus,…

Tikriausiai ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek kartų lankiausi Kaziuko mugėje. Bent jau planuotai – tai tikrai vos kelis. Dažniausiai dėl to, kad man per šalta. Baisu, ką oras…

Prieš porą dienų J. manęs paklausė – netikėtai ir nelauktai, klausimas nukrito lyg iš dangaus – o kodėl aš rašau tinklaraštį? Pasimečiau, aišku. Ne dėl to, kad nežinočiau, kodėl jį…

Žinot, kas man labai patinka? Laukti. Man patinka tas jausmas, kai žinai – artėja kažkas labai gero. Džiugaus. Smagaus. Net jei tai bus už mėnesio ar net daugiau; turėti ko…

Ar girdėjote, kad nutiko toks džiugus dalykas – projektas “Languota prijuostė” atgijo! Ir tai ne gandas, nes penktadienį dienos šviesą išvydo ir pirmoji tema, apie kurią tuoj ims ir prabils…

Vėlus ketvirtadienio vakaras. Jauki pižama, minkštas chalatas, į netvarkingą kuodą susukti išsidraikę plaukai. Rankoje – taurė pačio skaniausio šampano be jokios progos, orkaitėje – kepantis pyragas su rabarbarais ir braškėmis.…

Vasara. Jau. Tikrai. Kelis kartus lėtai sumirksiu akimis ir vėl žiūriu tiesiai į kalendorių. O čia – atverstas birželio puslapis. Maža to, žymeklis jau ant birželio šeštos dienos (o tuoj…

Paryžius – mano svajonių miestas. Jei štai dabar manęs kas nors imtų ir paklaustų, kuriame pasaulio kampelyje labiausiai norėčiau gyventi, nesudvejočiau. Atsakymą ir žinau, ir jaučiu labai gerai. Tos siauros…

91 valanda. 2 skrydžiai lėktuvu. 1500 kilometrų automobiliu. 4 valandos miego per parą. Ir dešimtys trumpų snūstelėjimų. Liverpulis. Londonas. Edinburgas. Tūkstančiai nuostabių vaizdų ir įsimintinų akimirkų. Atostogų būna pačių įvairiausių,…