Asta

Paruošta bendradarbiaujant su „Maxima LT“. #maxima #reklama Ne viskas gyvenime yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Biskočiai, kieti it akmenukai, kai paragauji – nuostabiai skanūs džiūvėsiai. Tokios tos kavos…

Kaip ir puošti Kalėdų eglutę žiemą, taip ir marginti Velykų kiaušinius pavasarį – yra dalykų, kurie kartojasi metai iš metų, nepaisant nieko. O jei tik leidi sau be jokio skubėjimo…

Paruošta bendradarbiaujant su „Maxima LT“. #maxima #reklama Lankytis maisto prekių parduotuvėse man visada labai patiko. Rinktis gražiausius bananus, apžiūrėti visas makaronų formas, skaityti etiketes, išsirinkti ką nors naujo paragavimui, atrasti…

Nežinau, ar maistas išgelbės pasaulį, bet Velykų stalą gardus maistas gali išgelbėti tikrai! Iki Velykų beliko kiek daugiau nei pora savaičių – net jei kiekviena diena atneš po naujieną, ir…

Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką…

Kad ir kaip romantiškai, žaviai ir teisingai beskambėtų sezoninės virtuvės idėja, ne vien sezonai už lango padiktuoja tai, kas atsiduria ant mūsų šeimos valgomojo stalo. Kartais tai būna tiesiog giliai…

Vakar pietums viriau rizotą, labai paprastą, su brokoliais ir sūriu. Žiūrėjau į tą žalią spalvą lėkštėje ir mintyse vardijau viską, ką ji simbolizuoja: gamtą, gyvybę, energiją, pavasarį, gaivumą, pasitikėjimą, ramybę,…

Trečia karantino diena. O gal šešta? Nesu tikra, nuo kurio ataskaitos taško teisinga skaičiuoti. Galvoju apie tai, kiek daug mūsų ne kartą svajojo apie tai, kad tik gyvenimas taptų lėtesnis.…

Gyvenimas visoks. Vakar – žiema, šiandien – ir vėl pavasaris. Dar ką tik – rami dienotvarkė ir rutina, dabar – chaosas ir nežinomybė. Nežinau universalaus recepto, kaip išlaikyti ramybę; o…

Kol pavasaris dar truputį erzina – tai kutena skruostus saulės spinduliais, tai vėl pasislepia po storu pilkų debesų sluoksniu ar prapliumpa lietumi, – priimu tai kaip progą papasakoti apie sriubą,…

Moterys. Labai skirtingos, labai panašios. Stiprios, švelnios, jautrios, mylinčios ir mylimos, protingos, talentingos, kuklios ir drąsios, mielos, atjaučiančios, palaikančios, klausančios ir girdinčios, atkaklios, užsispyrusios, jausmingos ir impulsyvios, kūrybiškos, laisvos, tikros.…

Ar kada žiūrėjot į manų kruopų stiklainėlį, sukdami galvą, o ką gi dar – apart tos saldžios manų košės iš vaikystės – būtų galima su jomis nuveikti? Galima! Pavyzdžiui, iškepti…

Už vaflius sekmadienio pusryčiams geriau galėtų būti tik bandelės, o už bandeles – tik… bandelės, virtusios vafliais. Gal skamba ir truputį painiai, bet viskas čia labai paprasta: pasiruošę cinamoninių mielinių…

Mano šeimos vyrai jau beveik mane įtikino – nėra netinkamos progos blynams. Tiksliau, tos progos nė nereikia. Blynai sekmadienio pusryčiams? Būtinai! Blynai pirmadienio (arba antradienio, trečiadienio, nesvarbu-kelintadienio) vakarienei? Puiku! Blynai…

Kas sakė, kad kelionių laiku nebūna? Tik ne tada, kai dulkės nupučiamos nuo senų mamos ar močiutės receptų sąsiuvinių, o pageltusiuose puslapiuose ranka surašyti receptai atgyja virtuvėje šiandien… Sako, tų…

Vis dar žiema. Pavasaris kartais paerzina, saulės spinduliais prasiverždamas iš po išsisklaidžiusių debesų, bet vis dar pilkšvi rytai ir ilgi vakarai neleidžia savęs apgauti. Vis dar žiema, ir visai nežinia,…

Skiltelėmis supjaustyti, orkaitėje kepti obuoliai man visada buvo labai gardus užkandis. Pabarsčius cinamonu, pagardinus šaukšteliu riešutų sviesto, ar obuolių puseles prieš kepant pripildžius varškės įdaro jie tampa net daugiau nei…

Iš pradžių svarsčiau, kad jei jau rodytis Valentino dieną eteryje, tai tik su tortais, pyragais ar bent dailiais kremo kepurėlėmis išpuoštais keksiukais, – juk ši diena taip dažnai vadinama saldžia.…

Pamenat tokias minkštutes purias mielines pynes iš vaikystės? Auksinės spalvos plutelė, po ja besislepianti minkšta, puri, sviestu kvepianti duona… Mes ją vadindavom bulka, ir ji būdavo tooobula su stikline pieno…

Vieni sako, kad taisyklės sugalvotos ne veltui; kiti – kad jos skirtos laužyti. Dar yra taisyklių, kurias patys sau nejučia susikuriam – nematomų, niekam nežinomų, bet kasdien truputį varžančių mūsų…