Asta

Dėl to, kad savuos namuos galima susisluoksniuoti kuo nuostabiausią tiramisu ar išsikepti nostalgišką „Medutį“ niekam net nekyla klausimų. Naminiai kruasanai taip pat, pasirodo, visiškai įveikiamas iššūkis, jei tik negaila jiems…

Dabar toks keistas metas – lapkričio vidurys. Vieni dar gyvena rudens nuotaikomis, kiti jau skaičiuoja dienas iki Kalėdų. Kažkas dar laikosi įsikibęs vasaros prisiminimų, o kažkas – bando aplenkti laiką,…

Labai dažnai maistas nėra tik maistas. Dažnai jis neša žinutę, kuria istorijas. Maistas suartina susėdusius prie bendro stalo. Kuria prisiminimus, perpintus skoniais ir aromatais. Kartais, pasidalinus šokolado gabalėliu, gimsta visą…

Kad ir kokie gardūs būtų pasaulio skoniai, kuriuos ištiestomis rankomis ir susižavėjusiomis akimis įsileidžiame į savo namus, – sviestu kvepiantys kruasanai, burnoje tirpstančios kanelės, sodraus skonio šokoladainis (angl. brownie) ar…

Būna gerų dienų, būna blogų dienų ir būna dienų, kurios prasideda rieke naminės duonos. Gal ir truputį liūdna, bet niekada nebuvau didelė naminės duonos kepėja. Man nuoširdžiai patinka idėja apie…

Ruduo mūsų namuose nėra vien cinamoninės bandelės, obuolių pyragai, sūdytos karamelės stiklainėliai ir saldžiu moliūgų sirupu gardinta kava. Orams atvėsus ir pasauliui nusidažius geltonai, rusvai ir rausvai, man gera prisiminti…

Esu labai laiminga ir dėkinga likimui (ir sau – nes juk patys tą likimą dažnai sau ir nulemiam!), kad jau kiek daugiau nei metus „Saulėta virtuvė“ yra mano darbas. Tikras,…

Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką…

Prieš publikuodama šį tekstą aš galvojau apie du dalykus. Pirmasis, man neramu, kad tekstas per ilgas, todėl klausiu savęs, kiek daug žmonių jį perskaitys? Antrasis, tai išties buvo svajonių kelionė,…

0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…

Prisimenu tą pavasario dieną, kai pravėrusi orkaitę, delnus sukišusi į storas melsvas pirštines, margintais gėlytėmis, atsargiai ištraukiau kepimo indą su šiuo apkepu. Už lango plieskė tas mūsų pavasariams dabar jau…

Pati negaliu tuo patikėti – aš, ta pati, kuri niekaip nemoka rašyti trumpai ir konkrečiai, kuriai kiekvienas trumpas tekstukas nori nenori virsta bent penkiomis ilgomis pastraipomis – pastarosiomis dienomis mano…

Ruduo. Tas, kur kvepia arbatomis ir pasaldintas medumi. Pilnas kojinių minkštumo ir pledų šilumos. Lepinantis ilgais vakarais. Su trupučiu nostalgiško liūdesio. Ilgesio. Įkvėpimų. Kupinas progų gyventi šiek tiek lėčiau. Kviečiantis…

Grįžom. Iš atostogų į kasdienį ritmą, iš vasaros į auksines rudens dienas. Į savą virtuvę irgi grįžom ir, o, kaip aš norėjau pasigaminti kažką tokio paprasto, lengvo, jaukaus, rudeniško, šildančio.…

Jau gerą savaitę ruošiamės kelionei – be viso kito tai reiškia, kad stengiuosi pirkti kuo mažiau maisto, sunaudoti kuo daugiau likučių. Čia lyg koks iššūkis, kurio dėka ir nauji receptai…

O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…

Iki pat paskutinės vasaros dienos įsikibusi laikiausi kalendoriaus lapelių ir vis kartojau: vis dar vasara, vis dar vasara… Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – atrodo, kad tie vasarai skirti…

Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…

Kol šen ar ten vis išgirstu atodūsį, kad „tie pomidorai niekaip nesibaigia, ką su jais daryti“, aš džiaugiuosi kiekvienąkart, iš mamos šiltnamio parsivežusi dar vieną maišelį. Saldūs, kvapnūs, sultingi –…

Tai koks vis tik tas pasaulis – didelis, o gal mažas? Atrodytų, begalinis, bet tuo pačiu – jei tik panorėjai pajausti Amerikos skonį savuos namuos, vienas-du, ir prašom. Man vis…