3Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir…

Kiekvienąkart, kai kalbu su mama, tie pokalbiai pasibaigia klausimais: gal paskinti salotų? Gal nori krapų? O kaip dėl svogūnų laiškų, kaip dėl špinatų? Žodį „truputį“ mamos ir dukros tikriausiai visais…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…

Ne veltui šiuo receptu nusprendžiau pasidalinti šiandien – šiandien oro temperatūra yra lygiai dešimt laipsnių vėsesnė nei vakar. Todėl visai nesvarbu, kad +22; lyginant su vakarykščiais +32 vis tiek kažkaip……

Kaskart tokia pati ir kasmet vis kitokia. Vasara. Ir visi tie pirmi kartai. Pirmosios žemuogės. Ir vėl pirmąkart nusvilę pečiai. Pirma kiaurai permerkusi liūtis. Žinoma, kad netikėta! Pirma per nuogas…

Ledai pusryčiams, pietums, o gal vakarienėms. Kada, jei ne karštą vasarą, galima šitaip kvailioti? O iš tiesų tai – net šiek tiek daugiau nei tiesiog ledai. Kai prieš kelerius metus…

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Vakar, užmigdžiusi saulėtą virtuviuką, jau buvau liūdno kankinio veidu beeinanti link kompiuterio. Planavau paruošti naują tinklaraščio įrašą, pasidalyti nauju receptu. Savo laimei staiga prisiminiau, kad to daryti aš iš tiesų…

Žinau tą nenuginčijamą tiesą, kad oro neužsisakysi, bet vis tiek būtent jis dažnai tampa daug ką lemiančiu kelionių komponentu (esu beveik tikra, kad Amsterdamas kadaise manęs visai nesužavėjo vien todėl,…

Visada buvau miesto vaikas. Gimiau mieste, užaugau, ėjau į mokyklą, kas mėnesį vykdavau į biblioteką, išsiruošdavau į pasivaikščiojimus – mano gyvenimas vyko labai riboto dydžio miesto burbule. Tik vasaros buvo…

Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…

Šiandien ateinu su receptu, gal ir ne visai būdingu „Saulėtai virtuvei“. Ir tikrai ne dėl to, kad vis daugiau žmonių man pradėjo baksnoti į šonus su žodžiais „antsvoris“, „neteisinga mityba“,…

Kuo mažesniam kambarėly esi uždarytas, tuo plačiau klajoja mintys. Joriui užmigus, pagavau save naršančią po nuotraukų albumus. Maisto, kelionių, šeimos, namų. Pasvajojau apie laukiančias atostogas (jos tik rudenį, todėl neleidžiu…

Jau kiek anksčiau, vos atėjus tikram pavasariui ir temperatūros stulpeliui šoktelėjus aukštyn, ėmiau dar akyliau dairytis receptų, kurie būtų tinkami išsinešti – kad tomis popietėmis, kai pasiėmusi saulėtą virtuviuką iš…

Rabarbarų sezonas kasmet labai trumpas (gal net kiek per trumpas) – jei tik užsižiopsosi, žiūrėk, rabarbarų pyrago tais metais ir neteks iškepti. Būtent šitaip man nutiko pernai, todėl šiemet, gavusi…

Kai dar tik laukėme į pasaulį ateinančio saulėto virtuviuko, vienu metu buvau pradėjusi kaip pamišusi ieškoti atsakymų į klausimą, ką valgys mano vaikas?! Kokius keksiukus aš jam kepsiu? Ar tik…

O jei savaitgalio desertas būtų nesaldus? Nors šie krekeriai būtų puikūs bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis, savaitgaliams jie tinka tiesiog idealiai. Ilgesniems vakarams prie gero filmo arba dar ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje…

Apsidairiau po savo saulėtą virtuvę ir supratau, kad paskutiniu metu tapo saldu saldu, kur dairaisi. Ir ne veltui – juk šitiek progų atnešė pavasaris! Ir dar ne vieną atneš, tyliai…