O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…

Iki pat paskutinės vasaros dienos įsikibusi laikiausi kalendoriaus lapelių ir vis kartojau: vis dar vasara, vis dar vasara… Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – atrodo, kad tie vasarai skirti…

Ne visi geri dalykai baigiasi kartu su vasara, toli gražu! Gardžios, saldžios avietės deri dar ir rudens pradžioje. Gal ir šoku su šiuo receptu į benuvažiuojantį traukinį, bet šoku drąsiai…

Kol šen ar ten vis išgirstu atodūsį, kad „tie pomidorai niekaip nesibaigia, ką su jais daryti“, aš džiaugiuosi kiekvienąkart, iš mamos šiltnamio parsivežusi dar vieną maišelį. Saldūs, kvapnūs, sultingi –…

Tai koks vis tik tas pasaulis – didelis, o gal mažas? Atrodytų, begalinis, bet tuo pačiu – jei tik panorėjai pajausti Amerikos skonį savuos namuos, vienas-du, ir prašom. Man vis…

Gal jums ir pasisekė, jei esat tie, kurie nenori valgyti tada, kai karšta, tada, kai sergat, tada, kai esat pervargę, ar tada, kai esat liūdni, susikrimtę, pilni nerimo ar skubėjimo.…

Savaitgalio desertu pagal tradiciją priklausytų dalintis penktadienį – pati šią tradiciją sau (ir jums) sukūriau, pati šiandien ir sulaužysiu. O gal ir ne visai – šiandien mums tikrai prasideda savaitgalis!…

Šį pyragą, kadaise tarp maisto tinklaraštininkų buvusį kone klasika, pradėjau kepti vieną iš pirmųjų. Iškart po to, kai išsiaiškinau, kaip veikia tuometinė mūsų ilgu degtuku užkuriama orkaitė; kai supratau, kuo…

Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…

Suskaičiuoti iki dešimt man niekada neveikė taip, kaip rašo knygos ar savipagalbos vadovėliai. Niekad neradau tuose skaičiuose nei ramybės, nei meilės sau ar bent paprasčiausio susitaikymo. Priešingai, skaičiavimas – ar…

Ne tik penktadieniai stulbinamu greičiu vejasi pirmadienius, ne tik rytą vos mirktelėjus keičia vakaras. Vasara skrieja taip greitai, kad, rodos, vos spėjau ją priliesti pirštų galais, o tuoj nebebus. Bijau…

Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…

Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…

Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir…

Kiekvienąkart, kai kalbu su mama, tie pokalbiai pasibaigia klausimais: gal paskinti salotų? Gal nori krapų? O kaip dėl svogūnų laiškų, kaip dėl špinatų? Žodį „truputį“ mamos ir dukros tikriausiai visais…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…

Ne veltui šiuo receptu nusprendžiau pasidalinti šiandien – šiandien oro temperatūra yra lygiai dešimt laipsnių vėsesnė nei vakar. Todėl visai nesvarbu, kad +22; lyginant su vakarykščiais +32 vis tiek kažkaip……

Kaskart tokia pati ir kasmet vis kitokia. Vasara. Ir visi tie pirmi kartai. Pirmosios žemuogės. Ir vėl pirmąkart nusvilę pečiai. Pirma kiaurai permerkusi liūtis. Žinoma, kad netikėta! Pirma per nuogas…