Žiema. Jau tikrai žiema. Ar galit patikėti? Skaičiuoju dienas iki Kalėdų, o skaičiuodama maišau tešlą dar vienam desertui. Galėčiau išvardinti visą glėbį dalykų, kurie daro mane laimingą: jaukūs mūsų namai,…

Vos vienas rutuliukas ledų skiria įprastą ryto kavą nuo gardaus deserto. Vienas rutuliukas ledų, užpiltas garuojančiu mažu puodeliu espresso, ir mintimis jūs jau Italijoje, klaidžiojat romantiškose gatvelėse, svajojate sustabdyti akimirką,…

Miškais, laukais, namuose kepamų pyragų šildančiais kvapais… ateina žiema. Jau leidau sau panirti į švenčių laukimą – įsileidau jas į mintis, širdį ir artimiausių dienų planus. Laukimas man yra didžiulė…

Rudens dienoms tampant vis tamsesnėmis, kelionės yra nuostabus būdas pabėgti nuo pilko dangaus, žvarbių vėjo gūsio ar kažkur giliai širdy besikaupiančio slogučio. Net jei tai – skonių kelionės, vykstančios savoj…

Kiekvienas pasaulio kampelis turi savo skambesį. Meksika mano mintyse skamba kaip saulė, garsi muzika, nevaržomas juokas, ryškios spalvos ir maistas, kuriuo gera dalintis. Aštru, aitru, pikantiška – meksikietišką maistą įsivaizduoju…

Apelsinais kvepiančią minkštą ir drėgną duonelę būtų galima vadinti ir keksu, ir pyragu – ji saldi, pagardinta minkštomis juodojoje arbatoje išmirkytomis datulėmis ir graikiniais riešutais, labai gardi tiek viena, tiek…

Netiesa, kad salotos – vasaros maistas. Net ir didžiausioms rudens darganoms už lango šėlstant, duokit man šen šiltų bulvių salotų. Jos nuostabios, nuostabios, nuostabios! Pirmiausia, jums reikės tobulai iškeptų bulvių.…

Nenumanau, kiek daug cinamonu kvepiančių obuolinių kepinių reiktų iškepti, kad pavyktų jų atsivalgyti, bet štai ką tikrai žinau: prie visų puikių obuolių pyragų, kuriuos jau kepėte ar dar tik kepsite,…

Šie pyragėliai išties paprasti – sluoksniuota tešla ir cinamonu pagardinti kepti obuoliai dera neabejotinai gardžiai, tačiau išskirtinumas ir žavesys čia slypi formoje. Plonomis tešlos juostelėmis išraizgyti pyragėliai, jei patieksite juos…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…

Kuprinė dar pustuštė, o mintys laksto tarp nespėtų atsakyti elektroninių laiškų ir vakarienės, kurią šiandien valgysim kur nors romantiškame restoranėlyje Italijoje. Vos kelios valandos, ir kilsim. Tai bus viena trumpiausių…

Kolokithokeftedes – Graikijoje populiarus vegetariškas užkandis. Kad ir kiek kartų bandžiau, man vis dar neišeina šio pavadinimo perskaityti vienu įkvėpimu, bet kam gi rūpi pavadinimai, kai ateina metas ragauti? Pikantiškos…

Sūrio tortai – mano meilė. Sodrūs, švelnūs, kremiški. Vienas gabalėlis, ir apsąla širdis. Ruduo vis dar už lango, o moliūgų sezonas begalinis, tad ir savaitgalio deserto sluoksniuose – ne tik…

Bulves mes mėgstam įvairiausiais pavidalais: kepam prieskoniais pagardintas bulvių skilteles orkaitėje, trinam bulvių košę, pjaustom armonikėlėm, traiškom, gaminam njokius, bulviniečius (virtų bulvių blynelius su sūriu), senovišką kugelį. Tik bulvinius blynus…

Desertai skirti ne tik savaitgaliams, jie skirti ir ilgiausiems pasaulyje pirmadieniams. Kai po ilgos dienos norisi trumpam sustabdyti laiką: kad pavyktų tyloje giliai įkvėpti, kad rastum galvoje pasimetusią mintį ar…

Net ir aš, beprotiškai mėgstanti suplanuoti kiekvieną gyvenimo smulkmeną, puikiai suprantu: takai tikrai nėra tas receptas, kuriam būtinas tikslumas. Priešingai, labiau nei svarstyklių čia reikia nepažabotos fantazijos ir prie gausiai…

Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…

Sveiki ir vėl atvykę į Italiją! Skonių kelionėje, žinoma. Apie tai, kad čia kepama nuostabiausia lazanija pasaulyje, galima sužinoti net iš animacinių filmukų vaikams, ką jau bekalbėti apie knygas ar…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…