KALĖDŲ PASAKOS

Prieš porą dienų – Kalėdos kalnuose, šiandien – pasiruošimas Naujiesiems savuose namuose. Jei ir jūs norite, kad užkandžiai ant stalo atrodytų efektingai, bet būtų paruošiami greitai ir paprastai kaip dukart…

Vos keturios (ar greičiau net tik trys) dienos iki Kalėdų. Ar jau žinote, kuo saldžiu lepinsitės už tų kelių trumpų dienų? Šis saldus vyniotinis galėtų būti klasikinis Kalėdų stalo desertas.…

Sako, kad Kalėdos – tai metas, kai vyksta stebuklai. Dažnai juos kuriame mes matys: šypsenomis, gerais darbais ir švelniais žodžiais. Stebuklai neaplenkia ir virtuvės, tad čia iš imbierinės tešlos gimsta…

Kūčiukų receptą tinklaraštyje per dvylika rašymo metų publikavau tris kartus. Paskutinįkart, prieš septynerius. Patikrinusi juos visus supratau, kad dar nesu užrašiusi to, pagal kurį kūčiukus kepiau šiemet, pernai, užpernai ir…

Jaukiais žiemos prieskoniais iškvėpinta, kalėdinių lempučių ir žvakelių nušviesta, miltelinio cukraus debesimis nubarstyta žiema. Kasmet ji tokia, kokią patys sau susikuriame. Kuo mažiau dienų iki Kalėdų belieka, tuo lėtesnės ir…

Septyniolika dienų iki Kalėdų. Pakankamai, kad dar galėtume išprotėti dėl šventinių planų, dovanų, receptų, tvarkingų namų ir likusio tūkstančio mažų bei didelių dalykų. Kai pati pajaučiu žemyn galva puolanti į…

Miškais, laukais, namuose kepamų pyragų šildančiais kvapais… ateina žiema. Jau leidau sau panirti į švenčių laukimą – įsileidau jas į mintis, širdį ir artimiausių dienų planus. Laukimas man yra didžiulė…

Koks gi rytas be kavos, o jei artėja Kalėdos – kvepėti turi visi namai! Kava, cinamonu, imbieru, gvazdikėliais! Meduoliais! Jei mėgstate, kai saldumas susipina su čiut aštresniais skoniais, kai imbieras…

Didžiausius šokolado gerbėjus esu girdėjusi sakant: būna gyvenime tortai ir būna… ŠOKOLADINIAI TORTAI. Nedaugžodžiausiu, jis išties puikus! Migdolinis datulėmis saldintas pagrindas puikiai dera su puriais kreminio sūrio sluoksniais. Pieniško šokolado…

Keturiolika dienų iki Kalėdų. Pakalbėkime apie desertus. Taip, taip, dar kartą! Juk desertų, girdėjau kalbant, nebūna per daug. Gali būti, kad pati taip ir kalbėjau, šypt. Net neįsivaizduoju, kaip išsirinksiu…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…

Kai pažiūri, lyg sniego gniūžtės! Paragavus – lyg burnoje tirpstantys šokoladainio kąsneliai. O iš tiesų, tiesiog tobuli sausainiai: minkšti, drėgni, purūs, sodriai šokoladiniai, su traškia miltelinio cukraus plutele, suskilusia ir…

Ar jau kepėte šiemet meduolių? Pirmuoju sniegu apdovanojęs savaitgalis – pats metas pripildyti namus stebuklingų Kalėdų aromatų. O tuomet… prieš paslėpdami meduolius laukti Kalėdų (ar prieš suvalgydami juos dabar pat!),…

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

Kepiniai. Kvepiantys, jaukūs, pilni meilės. Man jie visada buvo, yra ir liks tai, ką gaminant širdis dainuoja džiugiausiai. Aš dievinu tą maišymo, plakimo, minkymo procesą, kartais mėgstu tyliai budėti prie…

Nors sveikas protas lyg ir bando man kuždėti, kad Kalėdoms ruoštis dar truputį per anksti, iki švenčių likusias dienas skaičiuoti pradėjau jau spalio viduryje. Tiesa ta, kad net ne pačios…

Skruzdėlyną – aukštą tešlos lapelių bokštą, suklijuotą medaus sirupu, saldų ir trapų, tirpstantį burnoje – prisimenu iš vaikystės. Bene kiekvienai progai jį kepdavo mano močiutė. Skonį dar, rodos, visa šeima…

Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…

Laikas bėga. Laimė, kad yra dalykų, kurie bent trumpai akimirkai jį lyg ir sustabdo. Vaiko kvietimas sėsti ant grindų ir kartu pažaisti. Šeimos vakarienė prie bendro staltiese nukloto stalo. Nostalgiški…

Vos prasidėjo žiema, pažadėjau sau – gruodis bus nuostabus. Bet ar žinot, kaip rizikinga sakyti „op!”, kol dar nesi peršokęs griovio? Ar kada jautėt, kaip slegia pečius ir širdį per…