O kas, jei gardiems pusryčiams galėtume skirti daugiau nei penkias minutes? Kas, jeigu leistume sau džiaugsmą dieną pradėti lėtai? Jei po vieną žingsnį sukurtume naujus ryto ritualus? Kas, jei nebekeiktume…
Ar žinot, kokia apgaulinga yra laiko tėkmė? Kartais jis bėga ir lekia, kartais net negailestingai pralenkia mus pačius. Kartais maloniai arba erzinančiai sulėtėja. O dar kitais kartais sustingsta vienoje akimirkoje,…
Kartais man atrodo, kad aš visada – visada visada! – tarp maisto tinklaraštininkų liksiu tik saldumynų mergaite. Puikiai suprantu, kaip tai atsitiko; kažkada „Saulėta virtuvė“ buvo visiškai neatsiejama nuo tortų,…
Tai nujautė beveik visi. Kai pagaliau susikaupdavau kam nors išduoti, kokią paslaptį nešioju po širdimi, aštuoniais iš dešimties atvejų išgirsdavau: taip ir nujaučiau, taip ir žinojau! Buvo ir tų, kurie…
Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……
(gana save apgaudinėti) Sveikas, rugsėji, labas, rudenėli. Štai ir tu. (Ne)lauktas, (ne)išsvajotas, (ne)sapnuotas. Būsiu sąžininga, tu man nelabai patinki. Va, pasakiau. Tik nepyk, nieko asmeniško. Aš vasaros vaikas. Visada buvau…