prancūzija

Norėčiau gyventi namuose, kuriuose kasdien kepa brioche. Tas saldus, švelnus, jaukus aromatas, kuriuo prisipildo visi namai, gali išmušti iš pusiausvyros. Jei užsimerkčiau, galėčiau patikėti, jog stoviu ne savo virtuvėje, o…

Migdolų ir figų įdaras trapios tešlos krepšelyje – rudeniškas ir labai gardus derinys. Prancūzijoje tokius pyragėlius išgirstumėt vadinant tartelette aux figues à la crème d’amandes. Kažin, ar yra prancūziškų žodžių,…

Jei sėdėčiau dabar kur nors Paryžiuje, lauko terasoje netoli Liuksemburgo sodų, lėtai gerdama kavą ir žiūrėdama į romantiškai besileidžiančią saulę, kažkur iš tolumos vis atsklistų gatvės muzikos akordai, o praeivių…

Apie Prancūziją svajojau ir gražiausiomis spalvomis ją mintyse piešiau nuo pat paauglystės. Todėl gali būti, kad prancūzų gyvenimo bei valgymo įpročius įsivaizduoju truputį kitaip nei yra iš tiesų; bet leiskit…

Jei šią akimirką galėčiau būti kur tik noriu, aš… sėdėčiau lėktuve. Šypsočiaus iki ausų, nes skrisčiau, žinoma, atostogauti. Ten, kur šilta: kur nereikia po skėčiais slėptis nuo lietaus ar po…

Nenoriu paleisti vasaros. Galvoju apie tai, kai rytą prabundu sužvarbusi, susisupus į anklodę iki nosies galiuko. Galvoju tada, kai vėl netikėtai pasipila lietus, nors dar ką tik švietė saulė ir…

Penktą valandą ryto naktis dar maišos su rytu. Kojas iš lovos iškeliu drumzlinoje prieblandoje, o kol stoviu po tai šaltu, tai karštu dušu (prabusti juk kažkaip reikia), tas kambarius gaubęs…

Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje…

Paryžius – mano svajonių miestas. Jei štai dabar manęs kas nors imtų ir paklaustų, kuriame pasaulio kampelyje labiausiai norėčiau gyventi, nesudvejočiau. Atsakymą ir žinau, ir jaučiu labai gerai. Tos siauros…