šokoladas

Kai du-tūkstančiai-aštuntaisiais buvo paskelbtas naujas lietuviškas projektas „Kepėjai be stabdžių”, jis sužavėjo ne vieną maisto tinklaraštininką, neabejingą virtuvei ir gardiems kepiniams. Deja, tačiau ką tuo metu galvojau aš, paaiškinti negaliu.…

Teatras – tai klasika. Moterys, pasipuošusios dailiomis suknelėmis ir aukštakulniais bateliais, ir vyrai, iš spintos išsitraukę marškinius ir kaklaraištį. Prieš spektaklį, prie durų būriuojantis žmonėms, gali pajausti pakilią, šventinę nuotaiką,…

Mūsų sekmadieniai ramūs ir lėti. Be skubėjimo. Be lakstymų nežinia kur. Tai ta stotelė visoje ilgoje savaitėje, kai tikrai gali prisėsti, užsimerkti ir pajausti akimirką. Nebandant mintimis lėkti į kitą…

Šios dienos nepastebėti tiesiog neįmanoma – rodos, viskas aplinkui pasipuošia raudonomis širdelėmis, pliušiniais niekučiais ir mielomis rausvomis smulkmenėlėmis. Nes tai – įsimylėjėlių diena. Nors nepaneigiama tiesa yra ta, jog mylėti…

Vakar snigo. Gražiai, didelėm baltom snaigėm – taip, kad galėjai užsimiršti ir pagalvoti, kad Kalėdos dar bus. Žiūrėjau pro langą ir mačiau vaikus su rogėm, lekiančius nuo kalno. Laimingus, lyg…

Pamažu temstantis dangus, baltas sniegas už lango, puodelis vaisinės arbatos. Jaukūs žiemos vakarai.  Mėgstu tokius vakarus. Paprastus. Su knyga. Su filmais. Su pokalbiais iki kol akys pradeda merktis. Su nuoširdžiais…

Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…

Kartais man truputėlį sunku suprasti žmones, kurie, iki Kalėdų likus mažiau nei dešimčiai (!!!) dienų, ramiausiai sako, jog dar marios laiko (???). Mat aš kiekvienais metais norėdama ar nenorėdama užsikrečiu…

Jeigu aš lyg pasakoj pagaučiau auksinę žuvelę… Arba surasčiau burtų lazdelę… Arba jeigu savaitgalio vakarą, atsikimšus butelį balto saldaus vyno, iš jo išsirangytų gerai nusiteikęs džinas… Gyvenčiau Paryžiuje. Pro mano…

Pagaliau. Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Ir vėl savaitgalis. Dar viena darbo diena, na, iš tiesų juk tik kelios darbo valandos (kelios?.. hm, aštuonios…), ir – s a v a i t…

Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu,…

Kartais aš labai mėgstu įsijungti kokį gražų internetinį puslapį, kuriame iš nuotraukų į mane žvelgia ne maistas – tai tikrai beveik stebuklas! – bet gražūs namai, dailūs kambariai, tobulos virtuvės…

Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…

Kai už lango pradeda karaliauti tikras ruduo, man norisi tik vieno – palįsti po pūkine anklode, į lovą atsinešti puodelį garuojančios mėtų arbatos ir paskęsti saldžiame tingulyje… Gurkšnojant arbatą ir…

Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……

Stipriai užsimerksiu, suspausiu stipriai kumštukus ir tyliai, judindama lūpas skaičiuosiu iki trijų. Atsimerkus viskas mirgės akyse, o delnuose bus keturi maži rėželiai nuo netrumpų, ryškiai mėlynai nulakuotų nagų. Įkvėpsiu, iškvėpsiu…

Yra begalė priežasčių, dėl kurių lengva pamilti keksiukus. Jie gražūs. O jei pasistengsite, ant jų išspausite kauburėlį gardaus kremo ir papuošite uogomis ar pabarstukais, jie taps neįtikėtinai gražūs. Jie nuotaikingai…

Ar kada matei saulę šypsantis? Dangų verkiant? Vėją šnabždant mieliausius žodžius į ausį tyliai? Ar kada lietei tolimas svajones, kabinai dideliu šaukštu meilę, sriūbčiojai per spalvotą šiaudelį širdį gaivinantį džiaugsmą?…

O būna kartais taip, kad net negali pagalvot apie rytojų. Nes šiandien taip gera, kad norisi čia pasilikti amžinai. Ar bent jau truputį ilgiau nei tos skurdžios valandos, prabėgančios kaip…

Jeigu ankstų rytą važiuodama į darbą nesnaudžiu kėdėje, pro langą stebiu šaligatvių gyvenimą… Čia žmonės, pasidabinę sportinėmis aprangomis, bėga, aktyviai mina dviračio pedalus ar žingsniuoja greičiau nei, atrodo, įmanoma. Susikaupę,…