Kaip jau visiems kokį tuziną kartų gyriausi, prieš maždaug metus pamečiau galvą dėl avižinės košės. Visus tuos metus, su retomis išimtimis ir poros mėnesių pertrauka (ne savo noru), sąžiningai viriausi…
Sausainiai
-
-
Ką gi, į mano gyvenimą tikrai veržiasi ruduo. Vėsus, vėjuotas, nubarstytas pageltusiais lapais. Kartais neatsispiriu ir pakeliu kokį ryškų margaspalvį nuo tako. Kartais, bevaikščiodama parke, pamažu susirenku visą puokštelę. Šis…
-
Vasara. Braškės, mėlynės ir vyšnios. Arbūzai, persikai ir abrikosai. Šilauogės, juodieji serbentai ir trešnės. Tikros vasaros gėrybės, mirgančios ryškiausiomis spalvomis ir saldžiausiais skoniais. Nujaučiu, kad dabar, kai aplink šitiek sezoninių…
-
Metuose būna tokių dienų ir švenčių, kai materialios dovanos staiga netenka savo prasmės bei vertės. Kartais daiktai – kad ir kokie jie būtų praštmatnūs, brangūs ar gražūs – niekaip negali…
-
Pamažu temstantis dangus, baltas sniegas už lango, puodelis vaisinės arbatos. Jaukūs žiemos vakarai. Mėgstu tokius vakarus. Paprastus. Su knyga. Su filmais. Su pokalbiais iki kol akys pradeda merktis. Su nuoširdžiais…
-
Jeigu aš lyg pasakoj pagaučiau auksinę žuvelę… Arba surasčiau burtų lazdelę… Arba jeigu savaitgalio vakarą, atsikimšus butelį balto saldaus vyno, iš jo išsirangytų gerai nusiteikęs džinas… Gyvenčiau Paryžiuje. Pro mano…
-
Kartais aš labai mėgstu įsijungti kokį gražų internetinį puslapį, kuriame iš nuotraukų į mane žvelgia ne maistas – tai tikrai beveik stebuklas! – bet gražūs namai, dailūs kambariai, tobulos virtuvės…
-
Tik pamanykit, anądien mane mama tiesiog apmulkino! O viskas buvo taip. Vargais negalais po darbo prisiviliojusi į svečius, ėmėsi rūpintis mano vakariene – gal lietinių, gal kavos, o gal daržovių…
-
Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……
-
Kad ir kaip būtų gaila, liūdna ir kartais net pikta, kartais geri norai lieka.. gerais norais. Dideliais norais, beprotiškais ir svaiginančiais. Norais. Neapčiuopiamais ir neįgyvendintais, vis dar. Net juokinga prisiminti,…
-
Atrodo, po truputį ateina pavasaris. Vis dar truputį nedrąsiai, tačiau saulės spinduliai kartais išlenda iš už debesies. Melsvai nuspalvina dangų. Ir švelniai paglosto žandą. Priverčia lūpų kampučius pakilti. Ir sušildo…
-
Būna pasaulyje dalykų, kuriuos žinai iš karto. Akimirksniu. Sriuba ar pyragas? Pyragas! Ledai vaniliniai ar šokoladiniai? Vaniliniai! Džinsai ar sijonas? Džinsai! Vasara ar žiema? Vasara vasara vasara!!! Plikyti sausainėliai…? Taip…
-
Koks yra Tavo vaikystės skonis? Aš prisimenu močiutės bulvines bandeles. Panašias į bulvių plokštainį, tačiau ne bulvių plokštainį (mūsų kieme vadinamą tiesiog kugeliu). Tai būdavo plonytis bulvių plokštainis, vienas pats…
-
Jau kadaise, vardindama savo virtuvės (ir ne tik) tiesas, sakiau, kad prijuostę užsirišu retai. Pasirodo, kad languotą prijuostę – taip pat. Bet kadangi šįkart laiko daugiau nei prieš šventes, o…
-
Jau keletą metų mes turime vieną gražią tradiciją. Metų pabaigoje (ar naujų pradžioje) imame popieriaus lapus ir juodu ant balto išdėstome visus mažus ir didelius savo Metų Tikslus. Siekius, svajones,…
-
KALĖDŲ PASAKOSSALDUMYNAISausainiaiVALGOMOS DOVANOS
Kalėdinis meduolinis pepparkakor namelis
Asta 26 Gru ’10Dažniausiai šventės eina lėtai ir po truputį, lyg erzinant. O paskutinę dieną, įlindus į virtuvę iškepti torto, pyrago, keturių rūšių sausainių, sulipdyti trijų rūšių saldainių ir dar šio bei to…
-
Kai už kelių dienų, kelių savaičių ar net už kelių mėnesių manęs kas nors paklaus – o kokios buvo tavo Kalėdos? – aš nedvejodama žinosiu atsakymą. Nes žinau jau dabar,…
-
Skaičiuoju dienas. Sudarinėju sąrašus ir planuoju planuoju…. Mintyse rašau atvirukus ir kuriu palinkėjimus tiesiai iš širdies. Pirštų galais beveik liečiu svajones ir nesakysiu kur slepiu dovanas nuo smalsiausių. Ar yra…
-
Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų…
-
Nes kartais gyvenimas paprasčiausiai būna per trumpas. Kad bijotum, užuot pakėlęs akis tiesiai į tą grėsmę. Tu stipresnis už ją. Kad dvejotum, užuot paklausęs širdies (ar proto) balso. Viskas daug…