Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje pilkumoje. Nežinau, kaip jus, bet mane toks oras veikia katastrofiškai blogai. Neturiu nei ūpo kažką daryti, nei nuotaikos, nei jėgų. Todėl, jei neturiu kažkokių svarbių darbų, savaitgalį dažnai praleidžiu nekaip. Slankiodama iš kampo į kampą, guosdamasi, kaip nėra ką veikti, bet – oi, kvailume – nė nepajudindama piršto, kad kažką pakeisčiau. Žinau, tai blogai, bet ilgainiui aš šito bjauraus įpročio atsikratysiu. Na, o kol kas – yra kaip yra. Ir būtent toks savaitgalis buvo praėjęs savaitgalis.
Be galvos trankymo į sieną, buko televizoriaus žiūrėjimo ir beprasmio telefono mygtukų spaudaliojimo, nuveikiau dar šį tą. Vietoje to, kad daryčiau kažką dabar, kūriau spalvotus planus, ką darysiu ryt, poryt ar vasarą. O į sausio 11 dienos puslapį darbo kalendoriuje įrašiau: MACARONS.
Trumpai apie mane ir macarons. Man jie labai patinka. Nežinau, kas labiau: ar jų skonis, ar idėja, ar tai, kad jie prancūziški, o aš gi dėl Prancūzijos lengvai pamišusi. Kartą jų ragavau būtent ten, Paryžiuje – sėdėjome Liuksemburgo soduose ant suoliuko ir laužėm kiekvieną macaron’ą į tris dalis, kad kiekvieno paragautume. Skaniausias buvo žalias, pistacijų. Šiandien jau nesugebėčiau nupasakoti skonio, bet nuotaika – ji buvo labai pakili! Aš buvau Paryžiuje ir valgiau macarons. Tokiomis akimirkomis supranti, kad svajonės pildosi.
Vieną kartą prieš keletą metų bandžiau juos iškepti ir pati, bet, deja… nuo kepimo popieriaus nugramdyti plonyčiai blyneliai visiškai niekuo nepriminė to dailaus prancūziško deserto. Ir nors esu pakankamai užsispyrusi, tos vienintelės nesėkmės man tuomet užteko, kad nuleisčiau rankas. Pamačiusi įrašus tinklaraščiuose, lyg ir pajausdavau įkvėpimą, tačiau labai greitai vėl išsigąsdavau ir numodavau ranaka. Na, klausdavau savęs, kam gi gaišti laiką, kai tikimybė nesusimauti yra tokia maža?
Aišku, taip buvo iki praėjusio savaitgalio. Praėjusį savaitgalį mano darbo knygoje atsirado tos aštuonios stebuklingos raidės ir aš supratau, kad mano baimės (beveik) išsisklaidė. Laikas ieškoti pačio išsamiausio recepto, pirkti produktus, sendinti kiaušinių baltymus, malti migdolus (ar pirkti migdolų miltus). Pasiruošimui turėjau visą gražią savaitę ir pradėjau jau nuo pirmadienio.
Nežinau, kas čia kaltas – ar mano didelis ryžtas, ar mano netikėtas optimizmas – bet… ar galite patikėti? Man pavyko, man dar ir kaip pavyko! Kaip mažas vaikas, palinkusi ties orkaitės durelių stiklu stebėjau kylančius macarons sijonėlius. Plojau rankomis tiesiogine to žodžio prasme!
Žinau, kad jie toli gražu nėra tobuli ir jau žinau savo klaidas, žinau, kad tešla buvo kiek per tiršta ir kad migdolų miltus reikėjo išsijoti dar stropiau – tada manieji macarons būtų dar gražesni ir puikesni. Bet ištobulėti aš dar spėsiu – o kol kas jau ir šie prancūziški morenginiai sausainėliai yra didelis žingnis į prekį, tikrai. Iš to džiaugsmo visus namus norėjau sukelti ant kojų; puikiai prisimenu, kad lygiai taip pat jaučiausi tada, kai iš orkaitės traukiau savo nuostabiuosius prancūziškus sviestinius ragelius. Ir tada, kai man pavyko iškepti kuo nuostabiausias kaneles. Na, o dabar – dar ir macarons. Oi, koks tai geras jausmas! Fantastiškas!
Skonis: 10/10. Turiu pripažinti, kad šis vertinimas – visiškai subjektyvus ir toli gražu pagrįstas ne vien skoniu, bet ir kitais dalykais: pastangomis, lūkesčiais, meile Prancūzijai. Bet jei mėgstate riešutus ir morengus, jums tikrai labai patiks bet kokiu atveju; juk tai – riešutiniai morengiukai su šokoladiniu pertepimu!
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? Receptų medis
23 komentarai
Ir aš jiems pamažu ruošiuos ir vis paskaitau Viktorijos įrašą – sutapimas? 😀
Lemtingas sutapimas! 😀 Vadinasi, būtiniausiai kepk 😉
Atrodo tiesiog puikiai! Smagu, kad mano receptas padėjo pasiryžti antram bandymui! 🙂
Viktorija, taip, tikrai, didelis AČIŪ tau už įkvėpimą! 🙂 Turiu migdolų miltų dar trims bandymams – dabar bus jau gerokai drąsiau 🙂
kokie tobuli! Aš tai prisipažinsiu bijau, nes čia yra per daug vietų susimauti 😀 Labai norėčiau padaryti, bet jaučiu, kad tai dar ne mano jėgoms 😀
Gintare, aš manau, kad macarons – pakankamai mistiškas desertas. Nes tikrai yra daug žmonių, kuriems pavyksta iš pirmo karto, net be didelių pastangų. O yra tokių, kurie turi daug skaityti, žiūrėti, ruoštis ir tik tada, po kažkiek nesėkmių, pagaliau ir jiems nusišypso laimė 🙂 Bet juk nepabandžius – nesužinosi. Todėl jei tik yra noro, linkiu rasti drąsos ir išmėginti! 🙂
Asta, sveikinu! Gražučiai! TO tas jausmas, kai pučiasi sijonėliai ir ploji katučių prie orkaitės durelių – aš jį puikiai pamenu , kai man pirmieji sijonėliai tik per penktą bandymą pavyko! 🙂
Daiva, ačiū! 🙂 Tikrai, fantastiškas jausmas, labai labai 🙂
Nesuprantu dėl ko man tešla gavosi per tiršta (kaip ir praeitą kartą, kai bandžiau kepti…). Absoliučiai viską dariau pagal receptą gramų tikslumu… Pamaišius 50 kartų tešla dar buvo labai tiršta, bet kad ir kiek dar maišiau, niekas nepaskystėjo. Jau prarandu viltį bebandyti juos išsikepti… :/
Donata, jei viską sveriate lygiai taip pat gramų tikslumu (net kiaušinių baltymus – tai labai svarbu), tada net neįsivaizduoju, kaip tešlos tirštumas gali būti kitoks. Labai gaila, kad nepavyksta 🙁 Gal tuomet vertėtų pabandyti keliais gramais sumažinti miltų ar miltelinio cukraus svorį? Gaila, kad negaliu patarti objektyviai, nes šių mažųjų kepinukų dar nesijaučiu labai gerai įvaldžiusi. Bet kokiu atveju linkiu nepasiduoti ir sėkmės! 🙂
Sveiki, kepu jau kelintą kartą ir man ne visada išeina padaryt su “sijonėliais”. Gal žinote kodėl? Kokius migdolų miltus naudojate?
Simona, naudoju šiuos migdolų miltus: http://www.sveikiproduktai.lt/katalogas/smulkus-migdolu-miltai-ekologiski-500-g
Nesijaučiu esanti labai kompetetinga dalinti patarimus dėl macarons gamybos, tačiau visiems, susiduriantiems su problemomis, rekomenduoju paskaityti šį strapsnelį: http://foodnouveau.com/2011/12/destinations/europe/france/a-macaron-troubleshooting-guide-useful-tips-and-advice-to-master-the-french-delicacy/
Čia išvardinta ne viena galima priežastis, sėkmės ieškant tos, kuri sutrukdė sėkmei 😉
oho, kokie stori – dar tokių nemačiau 🙂
Na, taip, putlučiai tokie 😀 Žinau, kad ne idealūs, bet vis dar mokaus ir tobulėju 🙂
Viska dariau gramu tikslumu..taciau virsus patrukinejo ir viduj oras.na gavos tiesiog morengai…nesuprantu ka ne taip padariau 🙁
Bet as nepasiduosiu 🙂
Rasa, man panašu, kad orkaitės temperatūra buvo per aukšta. Pabandykit kepti žemesnėje 😉
Jeigu sutrūkinėja viršus – per mažai maišyta tešla 🙂
Sveiki,
Ar galima juos išsikepti iš šaldytų baltymų? Turiu nemažai užsišaldžius ir galvoju ar eksperimentuoti ar ne 🙂
Sigita, tokios patirties neturiu ir negaliu atsakyti, bijau suklaidinti 🙂 Tik viena galiu pasakyti: kiek patyriau aš, šis kepinys tikrai yra velniškai lepus 🙂
Sveiki, o čia tuos migdolų miltus su cukrumi malti blenderiu turima omenyje? 🙂
Man gavosi tuščias vidus, kodėl taip atsitiko?
O kaip suprasti paskutinį sakinį „perkelti ant grotelių”? Tai juos išimti ar tiesiog vėl dėti į orkaitę ant grotelių ar kaip?
Gitana, aš macarons kepu ne ant grotelių, o ant skardų. Groteles laikau padėtas ant stalviršio, šaltas. Ant jų ir perkeliu iškepusius macarons, kad cirkuliuojant orui, gerai atvėstų 🙂