voveraitės

Pagaliau. Savaitgalis, per kurį nebėgam tekini, lyg bijotume kažką svarbaus praleisti. Sekmadienis, skirtas buvimui (ir tin-gė-ji-mui!) namuose. Jei vasarą toks laiko švaistymas veltui būtų tiesiog nedovanotinas, rudenį gyvenimas bent truputį…

Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais. Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus…

Toks mano gyvenimas. Truputį pamišęs, truputį sustingęs. Rytai, prasidedantys anksčiau nei norisi, ir dienos, prabėgančios truputį per greitai. Šypsenos, sušildančios širdį, ir apkabinimai, dovanojantys trumputes žavesio akimirkas. Toks mano gyvenimas…