Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais.
Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus pačioje jo pradžioje, nepastebėjome ir nepajautėme – truputį atidėjome neišvengiamą jo pradžią, tamsesnius ir vėsesnius rytus. Bet grįžome, ir nespėję mirktelėti, įsisupome į šiltesnius šalius.
Ruduo man visada žada rutiną. Ne kokią nykią ir varančią iš proto, bet malonią, jaukią, šiltą ir šildančią. Ruduo kviečia grįžti namo – įjungti orkaitę, maišyti tešlą pyragui, iš spintos gilumos išsitraukti minkštą pledą, temstant uždegti spanguolėm kvepiančias žvakes. Ruduo kviečia ir vėl grįžti į gamtą, bet jau kitaip – įsispyrus į šiltesnius batus, pečius apgaubus šiltesniu megztiniu, termosą pripildžius kvapnios šiltos arbatos.
Ruduo kviečia vakarieniauti prie stalo, o ne kažkaip kažkur prabėgomis. Pro atvirą langą į namus įsprukus vėsai, gera prisiminti comfort food. Kaip tą reikėtų išversti į lietuvių kalbą? Patogus maistas? Jaukus maistas? Jaukus namų maistas.
Tegul jaukus namų maistas randa vietą ir vakarienės lėkštėje, ir pietų dėžutėje.
Ryžiai su vištiena ir voveraitėmis – o, kaip buvau pasiilgus!
Rausvą diejų dalių pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt
Skonis: Tobulas ruduo lėkštėje (ar pietų dėžutėje)! Taip, gal trūksta spalvų, taip, gal visai nefotogeniška – bet labai, labai skanu!
Sudėtingumas: nieko sudėtingo.
Ryžiai su vištiena ir voveraitėmis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 valg. š. kokosų aliejaus
2 morkų
½ vištos krūtinėlės
500 g voveraičių (virtų arba marinuotų)
125 g ryžių
2 stiklinių (500 ml) vištienos sultinio
1 stiklinės (250 ml) riebios grietinėlės
125 g mocarelos sūrio
1 arb. š. garstyčių
žiupsnio druskos
žiupsnio pipirų
GAMINIMO EIGA
1. Keptuvėje ištirpinkite kokosų aliejų. Suberkite plonomis riekelėmis supjaustytas morkas ir pakepinkite, kol šiek tiek suminkštės.
2. Sudėkite nedideliais kubeliais supjaustytą vištos krūtinėlę ir kepkite, kol ši pabals ir bus beveik iškepusi.
3. Suberkite voveraites ir ryžius. Maišydami pakepinkite, kol ryžiai taps skaidrūs.
4. Dalimis pilkite sultinį ir kaitinkite virš vidutinės ugnies, kol šis susigers į ryžius. Supilkite grietinėlę ir toliau kaitinkite, kol ryžiai bus paruošti, tinkamo kietumo.
5. Suberkite tarkuotą mocarelos sūrį, sudėkite garstyčias, druską ir pipirus. Išmaišykite ir nuimkite nuo ugnies.
6 komentarai
Aš tai sakyčiau, savotiškai fotigeniška!;-) Nuotraukoje labai gerai matosi šiltas ir jaukus patiekalas – su tokiais rudeniškais ingredientais kaip grietinėlė ir išsilydęs sūris ryžių ir vištienos patale:-) Kažkaip kvaila rašyti komentarą kai dar neragavau patiekalo ir neturiu nuomonės apie jo skonį, bet nuotrauka tikrai kviečia įsitraukti į sąrašą kaip dar vieną „must try“ receptą:-)
Čia būtų galima išrasti naują terminą – fotogeniškas nefotogeniškumas 🙂 Bet jei net neragavus norisi kalbėti apie gerą skonį – reiškia, šįkart man tikrai pavyko susidraugauti su fotoaparatu! 🙂
Išbandžiau, labai patiko! Tik ryžiai labai ilgai troškinosi (ilgiau negu ant pakuotės nurodytas jų paruošimo laikas). Išsisaugojau receptą, tikrai kepsiu dar ne kartą!
Julija, ruošiant tokio tipo patiekalus, ryžiai visada troškinasi gerokai ilgiau nei tiesiog įprastai juos verdant. Labai džiaugiuosi, kad patiko, ačiū, kad pasidalijote įspūdžiais! 🙂
Na, ką, „must try“ jau išsipildė ir tikrai skanu! Ir tikrai LABAI sotu! Tik mano vyras, išsiųstas į parduotuvę voveraičių, kažkodėl parnešė stiklainėlį kelmučių…:-D Tad buvo šiek tiek rūgštoka ir labai grybiška;-) Manau, kad nuosaikesnio skonio voveraitės čia tiktų labiau – reikės kitąkart pabandyti su jomis:-)
Jei mano vyras, išsiųstas voveraičių, parneštų bet kokių grybų (o ne apsimestų, kad pirkinių sąraše šitos eilutės nematė), tai jau būtų didelis laimėjimas! 😀 O sumaišyti voveraites su kelmučiais – nieko čia baisaus 😀 Tiesa, ir aš manau, kad voveraitės čia tinka kur kas labiau – man bus smalsu išgirsti, kai išbandysite ir su jomis 🙂