Asta

Gruodis yra fantastiškai pašėlęs mėnuo. Galbūt vasasaris ir turi mažiausiai dienų, bet gruodį jos lekia greičiausiai. Iš kojų verčiančiu greičiu. Ar žinote, kad iki Kalėdų liko du savaitgaliai? Ar galvojate…

Pirmoji žiemos diena. Ar jaučiat, kaip bėga laikas? Laikas pradėti braukyti dienas kalendoriuje, skaičiuojant iki dvidešimt keturių. O kai suskaičiuosite, bus pats metas sėsti prie Kūčių stalo ir apmąstyti akimirksniu…

Skaičiuojant paskutines rudens dienas ir kalendoriui rodant, jog iki Kalėdų liko mažiau nei trisdešimt dienų, vis daugiau žmonių pasiduoda po truputį užplūstančiai šventinei nuotaikai. Vieni iš parduotuvių didžiuliais glėbiais namo…

Jeigu aš lyg pasakoj pagaučiau auksinę žuvelę… Arba surasčiau burtų lazdelę… Arba jeigu savaitgalio vakarą, atsikimšus butelį balto saldaus vyno, iš jo išsirangytų gerai nusiteikęs džinas… Gyvenčiau Paryžiuje. Pro mano…

Pagaliau. Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Ir vėl savaitgalis. Dar viena darbo diena, na, iš tiesų juk tik kelios darbo valandos (kelios?.. hm, aštuonios…), ir – s a v a i t…

Tuo metu, kai tikriausiai beveik visas pasaulis užsikrėtė Moliūgo karštine, aš sėdėjau sau ramiausiai, gurkšnojau svarainių arbatą, skaičiau nuostabius receptus, linksėjau ir gyriau, gyriau, gyriau… Kaip gražiai atrodo. Kaip vilioja.…

Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu,…

Kartais aš labai mėgstu įsijungti kokį gražų internetinį puslapį, kuriame iš nuotraukų į mane žvelgia ne maistas – tai tikrai beveik stebuklas! – bet gražūs namai, dailūs kambariai, tobulos virtuvės…

Žinot, kas man buvo keisčiausia? Kad Didžiojoje Britanijoje jau prieš gerą savaitę kvepėjo Kalėdomis. Tikrai! Įėjus į parduotuvę, pirmiausia pasitinka lentynos su užrašu „Seasonal“, o ten – šventinės saldainių dėžutės…

91 valanda. 2 skrydžiai lėktuvu. 1500 kilometrų automobiliu. 4 valandos miego per parą. Ir dešimtys trumpų snūstelėjimų. Liverpulis. Londonas. Edinburgas. Tūkstančiai nuostabių vaizdų ir įsimintinų akimirkų. Atostogų būna pačių įvairiausių,…

Rudenį lyga. Būna, lyja dažnai. Rudenį krenta lapai nuo medžių. Kartais lėtai, o kartais, būna, juos nuplešia vėjas. Būna šalta. Šaltą rudenį. Ir drėgna. Ir pilkšvai niūru. Nes, būna, saulė…

Pamenu, kai tik sužinojau, kad praktiką atliksiu įmonėje, kurie tiesiogiai ir labai artimai susijusi su kosmetika, prunkštelėjau. Aš ir kosmetika? Mane pažįstantys suprastų, kad tai tikrai šiek tiek juokinga. Taip,…

Aš norėčiau tau tiek visko pasakyti. Papasakoti ir išsipasakoti. Pasidžiaugti. Pasiguosti. Norėčiau tiek daug visko paklausti. Kas? Kada? Kodėl?… Norėčiau paliesti tave bent pirštų galiukais. Ištiesti rankas ir paskęsti tavo…

Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…

Vieną kartą atokiame mieste – mieste, kuriame lijo dažniau nei švietė saulė; ir mieste, kur žmonės dažniau šluostės ašaras nei kvatojo balsu – kartą štai tokiame mieste gyveno maža mergaitė.…

Tik pamanykit, anądien mane mama tiesiog apmulkino! O viskas buvo taip. Vargais negalais po darbo prisiviliojusi į svečius, ėmėsi rūpintis mano vakariene – gal lietinių, gal kavos, o gal daržovių…

Visi maisto tinklaraštininkai tikrai žino ar bent supranta, kokia didelė bėda ir koks milžiniškas skausmas yra neturėti orkaitės. Taip, tai smūgis tiesiai į paširdžius. Gali turėti keptuvę, puodų rinkinį, gražiausias…

Kai už lango pradeda karaliauti tikras ruduo, man norisi tik vieno – palįsti po pūkine anklode, į lovą atsinešti puodelį garuojančios mėtų arbatos ir paskęsti saldžiame tingulyje… Gurkšnojant arbatą ir…

Dažnai gyvenime būna taip, kad labai paprasti dalykai tampa pačiais geriausiais, gražiausiais ir mieliausiais širdžiai. Kaip kad puodelis kavos, kurį randi virtuvėje ant stalo, užplikytą mylimo žmogaus. Kaip piknikas, kurį…

Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……