„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…
SALDUMYNAI
-
-
Kai į realybę grįžti iš svajonės, pirmas akimirkas viskas pasirodo besą pilka, liūdna ir niūru. Prisimindamas dar tas tokias artimas akimirkas, kurios jau bum-ir-baigėsi, susigūži, užsidarai savo kambaryje, pakiši nosį…
-
Mes nuolat kažko laukiame. Kartais, šąlant kojas, labiau už viską tą akimirką laukiame autobuso, jau vėluojančio dvi minutes. Kartais, mintyse barbendami pirštus į stalą, laukiame padavėjo, kuris atneš meniu, nes…
-
Gal ir gali sustabdyti laikrodį, bet laiko niekaip nesustabdysi. Atrodo, dar tik prieš porą savaičių renčiau meduolinius namelius Kalėdoms, o štai kalendorius su tokiom mano mintim visiškai nesutinka. Jam pritaria…
-
Kai du-tūkstančiai-aštuntaisiais buvo paskelbtas naujas lietuviškas projektas „Kepėjai be stabdžių”, jis sužavėjo ne vieną maisto tinklaraštininką, neabejingą virtuvei ir gardiems kepiniams. Deja, tačiau ką tuo metu galvojau aš, paaiškinti negaliu.…
-
Teatras – tai klasika. Moterys, pasipuošusios dailiomis suknelėmis ir aukštakulniais bateliais, ir vyrai, iš spintos išsitraukę marškinius ir kaklaraištį. Prieš spektaklį, prie durų būriuojantis žmonėms, gali pajausti pakilią, šventinę nuotaiką,…
-
Mūsų sekmadieniai ramūs ir lėti. Be skubėjimo. Be lakstymų nežinia kur. Tai ta stotelė visoje ilgoje savaitėje, kai tikrai gali prisėsti, užsimerkti ir pajausti akimirką. Nebandant mintimis lėkti į kitą…
-
Paryžius – mano svajonių miestas. Jei štai dabar manęs kas nors imtų ir paklaustų, kuriame pasaulio kampelyje labiausiai norėčiau gyventi, nesudvejočiau. Atsakymą ir žinau, ir jaučiu labai gerai. Tos siauros…
-
Ar žinote, koks jausmas yra vasario pabaigoje, iki pavasario nelikus nė savaitei, gauti kalėdinių dovanų? Tikriausiai ne. O aš žinau! Jausmas labai geras. Aišku, truputį keistas, ypač, kai tomis dovanomis…
-
Šiais laikais labai madinga gyventi sveikai, ekologiškai ir draugiškai aplinkai. Virtuvė – ne išimtis. Ekologiški produktai, jokių E, tik natūralios maistingosios medžiagos, tik su vitaminais, tik savo sode išauginti produktai,…
-
Šios dienos nepastebėti tiesiog neįmanoma – rodos, viskas aplinkui pasipuošia raudonomis širdelėmis, pliušiniais niekučiais ir mielomis rausvomis smulkmenėlėmis. Nes tai – įsimylėjėlių diena. Nors nepaneigiama tiesa yra ta, jog mylėti…
-
Nežinau, kaltas oras ir žiema, ar kaltas bėgantis laikas, tačiau… Dievaži, tapau tikra miegalė. Žmonės keičiasi? Ir poreikiai žmonių keičiasi? Žmonės sensta ir jiems reikia daugiau miego? Ne, geriau tiesiog…
-
Vakar snigo. Gražiai, didelėm baltom snaigėm – taip, kad galėjai užsimiršti ir pagalvoti, kad Kalėdos dar bus. Žiūrėjau pro langą ir mačiau vaikus su rogėm, lekiančius nuo kalno. Laimingus, lyg…
-
Pamažu temstantis dangus, baltas sniegas už lango, puodelis vaisinės arbatos. Jaukūs žiemos vakarai. Mėgstu tokius vakarus. Paprastus. Su knyga. Su filmais. Su pokalbiais iki kol akys pradeda merktis. Su nuoširdžiais…
-
Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…
-
Žinote, ką? Bloga tai žinia ar gera, tačiau štai – Kalėdos praėjo. Nors televizija vis dar bando mus sužavėti šventinėmis reklamomis, o radijas lyg sugedusi plokštelė primena, kas yra vienintelis…
-
Be orkaitėsDesertai indeliuoseKALĖDŲ RECEPTAISALDUMYNAI
Sluoksniuotas desertas su meduoliais
Asta 20 Gru ’11Ilgais tamsiais gruodžio pabaigos vakarais. Kai tamsių namų languose mirksi šventinės lempelės, o ant palangių plevena žvakės liepsna. Kai už uždarų durų girdi šiugždant dovanų popierių ir stebi pirštus, mikliai…
-
Kartais man truputėlį sunku suprasti žmones, kurie, iki Kalėdų likus mažiau nei dešimčiai (!!!) dienų, ramiausiai sako, jog dar marios laiko (???). Mat aš kiekvienais metais norėdama ar nenorėdama užsikrečiu…
-
Pirmoji žiemos diena. Ar jaučiat, kaip bėga laikas? Laikas pradėti braukyti dienas kalendoriuje, skaičiuojant iki dvidešimt keturių. O kai suskaičiuosite, bus pats metas sėsti prie Kūčių stalo ir apmąstyti akimirksniu…
-
Jeigu aš lyg pasakoj pagaučiau auksinę žuvelę… Arba surasčiau burtų lazdelę… Arba jeigu savaitgalio vakarą, atsikimšus butelį balto saldaus vyno, iš jo išsirangytų gerai nusiteikęs džinas… Gyvenčiau Paryžiuje. Pro mano…
