Jei galėčiau, iš maisto parduotuvės neišeičiau tikriausiai bent porą dienų. Lėtai vaikščiodama tarp lentynų, skaičiuočiau maisto produktus, kuriuos matau pirmą kartą. Tuos, kuriuos bandydavau įsivaizduoti, skaitydama užsienietiškus maisto tinklaraščius. Juk,…
Dienos čia bėga greitai. Rytinė kava su half and half (pagaliau pamačiau, kas per vienas tai yra) ir bandelė su riešutų sviestu, pro automobilio langą skriejančios mažos ir didelės gyvenvietės,…
Kitoks pasaulis, sako žmonės. Kitokie žmonės, kitokios jų tradicijos. Kitokie miestai, kitoks maistas, kitas požiūris į gyvenimą. O jis – gyvenimas – čia labai lengvas, sako jie. Kitoks. O aš…
Ar galima visą savo gyvenimą sutalpinti į 23 kilogramus? Ne. Bet kartais reikia. Kartais tenka. Tik kad ir kaip besistengtum, už borto vis tiek lieka begalės mielų, širdžiai brangių ir…
Pyragui iškepti kartais reikia pusantros valandos, o kartais pakanka vos keturiasdešimt ir penkių minučių. Yra ir tokių – tų, kepamų puodeliuose mikrobangų krosnelėse – kurie sėkmingai iškepa vos per tris…
Man labai patinka rašyti. Bet ar tai reiškia, kad turėčiau rašyti knygą? Ar ją kas nors skaitytų? Man patinka ir piešti. Lapų, lapelių ir sąsiuvinių kampučiuose pripaišyti gėlyčių, saulyčių ir…
Ruduo. Kai žolė po obelimi tampa raudona nuo žemyn bumbsinčių obuolių, supranti – jau ruduo. Tas, kuris paprastai ateina tyliai, nelauktai ir netikėtai. Nuspalvina žemę tūkstančiai margaspalvių medžių lapų, nubarsto…
Man patinka vasaros. Šiltos ir saulėtos. Spalvingos ir įkvepiančios. Gaila, kad ši tokie trumpa. Kaip ir daugelis, iš tiesų… Laikas visada bėga bent keliais žingsniais greičiau nei mes tikimės. Mano…
Keksiukas. Mažas ir visuomet labai skanus. Mielas kaip pliušinis meškiukas, su kuriuo dalinaisi pagalvę vaikystėje. Jaukus kaip šilti vakarai su šeima. Purus ir minkštas – kaip patalai, į kuriuos įgriūni…
Nežinau, kaip Jūs visi, tačiau aš turiu sąrašą dalykų, kurie mane padaro laimingą net tada, kai vasara yra tokia, kokia yra šiemet. Tada, kai pasaulis griūna ne tik nuo griaustinių…
Dienos darbe bėga be galo lėtai. Gal dėl to, kad vasara. O gal dėl to, kad tas kalendoriaus lapas prie darbo stalo, kuriame ryškiai rožine spalva buvo sužymėtos atostogų dienos,…
Uh… na ir įtempta savaitė buvo. Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas,…
Pagaliau. Atrodo, kad dabar jau tikrai pagaliau. „Saulėta virtuvė” vėl veikia. Nežinojau, kad šie techniniai nesklandumai, trukę lygiai šešias dienas, taip stipriai liūdins, erzins, piktins, o kartais tiesiog varys į…
Saulėtas ir šiltas liepos vakaras pagaliau vėl – po liūčių, griaustinių ir blyksinčių žaibų – atnešė vasaros nuojautą. Vakarėjančios saulės spinduliams įsisukus į Senamiesčio gatveles ir glostant žmonių veidus, labai…
Ar dažnai savo gyvenime padarote kažką tokio, kuo niekada anksčiau nebūtumėte patikėję? Kartais tai smulkmenos, kartais – dideli ir reikšmingi dalykai. Kartais mes einame į juos pamažu, neskubėdami, o būna,…
Vėlus ketvirtadienio vakaras. Jauki pižama, minkštas chalatas, į netvarkingą kuodą susukti išsidraikę plaukai. Rankoje – taurė pačio skaniausio šampano be jokios progos, orkaitėje – kepantis pyragas su rabarbarais ir braškėmis.…
Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…
Vasara. Jau. Tikrai. Kelis kartus lėtai sumirksiu akimis ir vėl žiūriu tiesiai į kalendorių. O čia – atverstas birželio puslapis. Maža to, žymeklis jau ant birželio šeštos dienos (o tuoj…
Noras kepti keksus mane dažniausiai užklumpa staiga ir netikėtai. Tai – tikrai daugiau taisyklė nei išimtis. Pavyzdžiui, antra valanda popiet. Sėdžiu darbe, palinkus prie kompiuterio ekrano ir atrašinėju kažkam trisdešimt…
O aš taip nuoširdžiai tikėjausi visą savaitgalį praleisti atkišus nosį saulei. Maloniai leipti nuo šilumos ir vieną po kito gerti ledų kokteilius. Nepavyko. Nelygioje lietaus, vėjo, šilumos ir saulės kovoje…