grietinėlė

Saulėtas ir šiltas liepos vakaras pagaliau vėl – po liūčių, griaustinių ir blyksinčių žaibų – atnešė vasaros nuojautą. Vakarėjančios saulės spinduliams įsisukus į Senamiesčio gatveles ir glostant žmonių veidus, labai…

Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…

„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…

Kai į realybę grįžti iš svajonės, pirmas akimirkas viskas pasirodo besą pilka, liūdna ir niūru. Prisimindamas dar tas tokias artimas akimirkas, kurios jau bum-ir-baigėsi, susigūži, užsidarai savo kambaryje, pakiši nosį…

Mes nuolat kažko laukiame. Kartais, šąlant kojas, labiau už viską tą akimirką laukiame autobuso, jau vėluojančio dvi minutes. Kartais, mintyse barbendami pirštus į stalą, laukiame padavėjo, kuris atneš meniu, nes…

Gal ir gali sustabdyti laikrodį, bet laiko niekaip nesustabdysi. Atrodo, dar tik prieš porą savaičių renčiau meduolinius namelius Kalėdoms, o štai kalendorius su tokiom mano mintim visiškai nesutinka. Jam pritaria…

Teatras – tai klasika. Moterys, pasipuošusios dailiomis suknelėmis ir aukštakulniais bateliais, ir vyrai, iš spintos išsitraukę marškinius ir kaklaraištį. Prieš spektaklį, prie durų būriuojantis žmonėms, gali pajausti pakilią, šventinę nuotaiką,…

Mūsų sekmadieniai ramūs ir lėti. Be skubėjimo. Be lakstymų nežinia kur. Tai ta stotelė visoje ilgoje savaitėje, kai tikrai gali prisėsti, užsimerkti ir pajausti akimirką. Nebandant mintimis lėkti į kitą…

Šiais laikais labai madinga gyventi sveikai, ekologiškai ir draugiškai aplinkai. Virtuvė – ne išimtis. Ekologiški produktai, jokių E, tik natūralios maistingosios medžiagos, tik su vitaminais, tik savo sode išauginti produktai,…

Kaip ne kaip, artėja pavasaris. Nesvarbu, kad šalta, žvarbu ir balta – vis tiek, labai pasistengęs, gali jį pajausti. Nes rytai šviesesni ir vakarai ilgesni. Nes už lango vis dažniau…

Nes už lango balta ir šalta. Nes vakarais norisi įsisupti į šiltą pledą ir šildyti rankas, apsikabinus dar vieną puodelį arbatos su medumi. Nes pagaliau dabar jau tikrai atėjo žiema.…

Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…

Žinote, ką? Bloga tai žinia ar gera, tačiau štai – Kalėdos praėjo. Nors televizija vis dar bando mus sužavėti šventinėmis reklamomis, o radijas lyg sugedusi plokštelė primena, kas yra vienintelis…

Iki gražiausių ir didžiausių žiemos švenčių liekant vis mažiau laiko, pats laikas pradėti ieškoti širdyje žodžių, kaip pasveikinti brangiausius žmones ir artimuosius, draugus ir pažįstamus, netikėtai sutiktus kelyje… ir Jus.…

Ilgais tamsiais gruodžio pabaigos vakarais. Kai tamsių namų languose mirksi šventinės lempelės, o ant palangių plevena žvakės liepsna. Kai už uždarų durų girdi šiugždant dovanų popierių ir stebi pirštus, mikliai…

Kartais man truputėlį sunku suprasti žmones, kurie, iki Kalėdų likus mažiau nei dešimčiai (!!!) dienų, ramiausiai sako, jog dar marios laiko (???). Mat aš kiekvienais metais norėdama ar nenorėdama užsikrečiu…

Pagaliau. Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Ir vėl savaitgalis. Dar viena darbo diena, na, iš tiesų juk tik kelios darbo valandos (kelios?.. hm, aštuonios…), ir – s a v a i t…

Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu,…

Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…

Dažnai gyvenime būna taip, kad labai paprasti dalykai tampa pačiais geriausiais, gražiausiais ir mieliausiais širdžiai. Kaip kad puodelis kavos, kurį randi virtuvėje ant stalo, užplikytą mylimo žmogaus. Kaip piknikas, kurį…