grietinėlė

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Kai įsisiūbuoja ruduo, atrodo, laikas pradeda eiti lėčiau. Ar pastebėjot? Kokie ilgi vakarai, kai norisi tik grįžti į šiltus namus, įsisupti į šiltą chalatą, pariesti kojas su savimi ir sriūbčioti…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Atsiprašau. Jaučiuos kalta, kad taip ėmiau ir dingau iš savo „Saulėtos virtuvės“. Jaučiuos labai kalta. Guodžiuos tik tuo, kad tikriausiai vis tiek vasarą niekas prie kompiuterių ekranų nesėdi; vietoj to…

Pamenat, dar visai neseniai rašiau apie užsiveriančias duris ir apie langus, kurių laukiu atsidarant. Apie naujas galimybes ir veiklas, kurias tikiuosi ateisiant. Ką gi, jos atėjo. Atrodo, kad staiga atsidarė…

Lietuviai tokie, lietuviai anokie. Niūrūs, susiraukę ir burbantys žmonės. Na, nesakykit, juk ne aš viena dažnai girdžiu tokius žodžius? Ypač daug ir dažnai tokių frazių galima išgirsti oro uostuose, grįžtant…

Viena mano draugė šiuos metus pradėjo labai drąsiu pažadu sau: kiekvieną mėnesį išbandyti kažką naujo, dar niekada gyvenime nedaryto. Aš šį jos sumanymą išgirdau metams bene įpusėjus, bet ta mintis…

Ir vėl iš naujo atradau keksiukus. Puikiai prisimenu, kad įsigijusi pirmą jų kepimo formą (o tai buvo prieš nemažai metų), kepiau keksiukus be sustojimo. O dar tos popierinės formelės, kurių…

Jau buvau pamiršusi, koks geras jausmas yra visam savaitgaliui pabėgti iš miesto. Nepasiimti kompiuterio ir lyg tyčia pamiršti mobiliojo pakrovėją. Leisti šiltam pavasario vėjui iškedenti plaukus, sujaukti protą ir išvalyti…

Aš manau taip: Tu gali būti kuo tikriausias virtuvės guru, tobulai valdantis visus virtuvės prietaisus, perskaitęs visas įmanomas kulinarines knygas, mintinai mokantis visą virtuvės terminologiją ir sugebantis vienu mikliu judesiu…

Tos dienos, pilnos pavasario. Ir rytai, kai pabundi su saule. O aplink tvyro tylus švenčių laukimas… Parsinešėm žydinčių medžių šakelių ir pamerkėm jas vazoje ant stalo. Pakabinom ant jų kelis…

Nežinau, kad čia kaltas – ar saulėtas pavasaris, ar tas žodžiais neapsakomas nuostabus atostogų laukimas, ar dar kiti džiaugsmai – bet man sunku dėlioti mintis. Sunku net rišliai kalbėti, o…

Gyveno kartą mergaitė, kuri niekad nebuvo kepus lietinių blynų. Jie visada mergaitę kažkuo labai žavėjo: savo trapiu plonumu, apskrudusiais krašteliais, taisyklinga apvalia forma. Tie blynai – gražūs, apvalūs ir auksiniai…

Kai palūžtu – surijusi visą skardą ką tik iš orkaitės ištrauktų cinamoninių bandelių ar suabejojusi savo gyvenimo keliu – imu sudarinėti planus. Planavimas, punktų rašymas juodu ant balto, mane gelbėja.…

Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje…