kreminis sūris

Tą savaitę tarp Kalėdų ar Naujųjų mintyse, lyg koks filmas, sukasi praėjusių metų prisiminimai ir ateinančių pasižadėjimai sau. Kartais nubrauki ašarą, kartais darkart iš naujo sukrykšti iš begalinio džiaugsmo –…

Pakalbėkime apie kaukes. Tas, po kuriomis kartais slepiamės. Kartais nekaltai ir nesąmoningai, norėdami save apsaugoti. Pakalbėkime apie fotošopą, kuriuo išmokę pagražinti nuotraukas, stengiamės nufiltruoti ir savo kasdienybę. Apie teatrą, kuriuo…

Pirmąją gruodžio dieną aš jau visa galva pasinėrusi į Kalėdas. Namuose mišku kvepia papuošta eglutė, iš orkaitės visai neseniai ištrauktos skardos su antra meduolių partija, jau apgalvotos ir ruošiamos mažos…

Ką gi dabar veiki per dienas? – klausia manęs sutikti žmonės, tikiu, šiek tiek baltai pavydėdami ilgų saulėtų atostogų. Storėju, – atsakau nuoširdžiai, šiuo žodžiu iš esmės apibendrindama tai, kas…

Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau? Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai. O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Labai mėgstu lašišą. Nevalgau jos kasdien, tačiau artėjant kokiai nors šventei, progai ar pasisėdėjimui, į pirkinių krepšelį dedu ir ją, dažniausiai – porą pakuočių rūkytos lašišos. Neprisimenu tokio stebuklo, kad…

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Mūsų gyvenime šiais metais atsirado šis tas naujo. Mūsų sodybos kieme įsikūrė dvidešimt keturi maži mediniai namukai; namukai, kuriuose gyvena bitės, kartais mūsų meiliai vadinamos bitukais. Aviliai, kuriuose kasdien dūzgia…

Jau buvau pamiršusi, koks geras jausmas yra visam savaitgaliui pabėgti iš miesto. Nepasiimti kompiuterio ir lyg tyčia pamiršti mobiliojo pakrovėją. Leisti šiltam pavasario vėjui iškedenti plaukus, sujaukti protą ir išvalyti…

Tai, kaip greitai praeina lauktos šventės, tik primena vieną tiesą: laikas bėga beprotiškai greitai. Buvo atostogos. Buvo Šv. Velykos. Bet ėjo ir praėjo, o šiandien vėl nauja diena, nauja darbo…