Paskutinę savaitę į telefono ekraną žvilgčiojau ir elektroninį paštą tikrinausi tikrai gerokai dažniau nei tai būtų normalu. Nes laukiau. Labai laukiau, kol pagaliau sulauksiu šios žinutės: Asta, tavo pusryčių knygos atspausdintos! Kol galėsiu staigiai čiupti rankinę, bėgte lėkti į automobilį ir važiuoti pagaliau ją pačiupinėti…
Atrodo, po pirmosios „Saulėtos virtuvės saldumynų knygos“ visos šios patirtys turėtų būti puikiai pažįstamos. Jau tada kojos ir rankos drebėjo, bandant suvokti šią neįtikėtiną realybę, kai pirmą kartą gyvenime į rankas paėmiau pirmąją savo knygą. Tai buvo sunkiai nusakomas jausmas. Vienas iš tų, kai lyg ir stovi ant žemės, bet jauti, kad vos vos ją lieti pirštų galiukais. Ir mintys laksto tokiais šuoliais, kurių pavyti neįmanoma – supranti, kad iš tiesų šią akimirką nieko nesupranti, bet tai vis tiek vyksta. Čia ir dabar. Ne svajonėse ir net ne spalvotuose sapnuose.
Ir nors maniau, kad šįkart, kai viskas jau kartą patirta, bus paprasčiau ir lengviau, turiu pasakyti – ne, nebuvo lengviau. Ir dabar galvoju, jog gal tai normalu. Gal visiems autoriams, rašytojams, kūrėjams taip būna: nesvarbu, kelintas tai bebūtų kūrinys, kai savo pirštais lieti jį pirmą kartą, kai supranti, jog po viso darbo ir pastangų, pagaliau rankose laikai viso to rezultatą, tai… žodžiais neapsakoma. Lyg jausmų audra, pačių geriausių jausmų sūkurys, visiškai apsukantis galvą ir paliekantis be žodžių. Tik su šypsena veide ir žibančiomis akimis. Tai – begalinis džiaugsmas. Begalinis.
Mano antroji knyga, „Saulėtos virtuvės pusryčių knyga“, jau mano rankose. Dar kvepianti popieriumi, ką tik atkeliavusi iš spaustuvės. Visa ryški, graži, skani ir savo skaisčiomis spalvomis pranašaujanti artėjantį pavasarį. Tai – knyga, skirta Jūsų pusryčiams.
Mėgstu sakyti, kad pusryčiai – tai auksinė geros dienos taisyklė. Taip ir yra, be išimčių. Ką gi tokio gero duoda tie pusryčiai, norėtumėte manęs paklausti? Labai daug. Gerą nuotaiką, energiją, žvalumą. Kur kas didesnį žiupsnį optimizmo ir pozityvaus mąstymo. Dešimtimis procentų padidėjusį darbingumą ir veiklumą. Jau esu tai rašiusi ir ne kartą kartojusi, kad su pusryčiais prasidėjusios dienos gali būti dar geresnės. Kad pusryčiai – tai vienas geriausių dalykų, kurį kiekvienas iš mūsų galime sau duoti kasdien, kiekvieną rytą.
Į „Saulėtos virtuvės pusryčių knygą“ sudėjau šimtą pusryčių idėjų, pasiūlymų ir rekomendacijų. Šimtą pusryčių variantų, tarp kurių atrasite ir labai greitai paruošiamus, kiekvienos dienos rytui tinkamus valgius. Ir tokius, prie kurių teks praleisti šiek tiek daugiau laiko – idealius savaitgalių ir atostogų rytams, kai galite sau leisti neskaičiuoti laiko ir mėgautis kiekviena tingaus ir saulėto ryto akimirka. Tikiu, kad kiekvienas, net ir pats išrankiausias, šioje knygoje atras tuos pusryčių receptus, kuriuos norės išmėginti jau artimiausią rytą. Man tai bus didžiausias džiaugsmas ir geriausias įvertinimas!
Noriu tikėti, kad „Saulėtos virtuvės pusryčių knyga“, pakliuvusi į skaitytojų rankas, sukurs mažą stebuklą. Noriu tikėti, kad tie, kurie iki šiol į pusryčius numodavo ranka, suteiks sau progą juos pamilti ir suprasti jų svarbą. Tie, kurie pusryčius ruošdavo retai ir dažniausiai jiems rinkdavosi bet ką, ką rasdavo šaldytuve, atras, kiek daug skirtingų pusryčių valgių galima paruošti. Ir, galiausiai, noriu tikėti, kad tie, kurie ir iki šiandien pusryčius valgydavo kasdien be jokių išimčių, knygos dėka turės progą juos paįvairinti, į pusryčių meniu įtraukdami glėbį naujų receptų. Jeigu atsiras tokių žmonių, jeigu Jūs būsite vienas iš jų, aš galėsiu drąsiai sakyti – mano svajonės ir toliau pildosi!
Kol „Saulėtos virtuvės pusryčių knyga“ keliauja į prekybos vietas, aš noriu pakviesti Jus į pasimatymą! Jau šią savaitę, penktadienį, vasario 20 d. kviečiu susitikti „Knygų mugėje“. Būsiu ten beveik visą dieną, „Smagurio“ stende, kartu su dabar jau dviem savo knygomis, ir lauksiu Jūsų! Užsukite, pasilabinkite, apsikeiskime šypsenomis, o galbūt net smagiai paplepėsime, apsupti šitokios gausybės knygų!
O kol kas… skanių ir saulėtų pusryčių, mielieji!
4 komentarai
Pagirti Tave būtų per menka ir nuvalkiota, bet vistiek… esi šaunuolė, taip smagu, kad viena po kitos pasirodė Tavo knygos. Pirmąja negaliu atsidžiaugti, ji tapo kone mano romanu. Įsisupus į šiltą anklodę vartau, vartau ir negaliu atsigrožėti nuotraukomis ir šiluma sklindančia iš knygos puslapių. Tiesa, nemažai receptų jau išbandžiau, ir nepaisant to, kad ne visi atitiko mano skonį, bet ji vistiek yra super saulėta. Sveikinu ir su antrąja knyga, ji irgi atsidurs mano lentynoje nė kiek neabejoju. Tiesa, truputį nuliūdau, nes rytoj būsiu knygų mugėje, o tiek vilčių buvau sudėjus, kad pasirašysi ant abiejų. Tačiau ją pristatysi tik penktadienį Litexpo parodų centre. Na, nieko. Vistiek linkiu kūrybingų užmojų ir sėkmės.
Aurute, skaitau komentarą ir šypsausi, ir sąla mano širdis nuo tiek gražių žodžių, pagyrimų, gražių bei sėkmingų linkėjimų. Ačiū labai už viską! 🙂 Visada sakiau ir sakau: skaitytojai yra be galo didelis įkvepimo šaltinis, ir aš esu už tai be galo dėkingą 🙂 Už jaučiamą grįžtamąjį ryšį, už skatinimus tobulėti, už palaikymą, už įkvepimą eiti toliau, gyventi skaniau 🙂 Ačiū!
Asta, sveikinimai išleidus antrąją knygą! Abi jau turiu, pirmoji labai mylima, ne vienas receptas išbandytas. Tikiu ir pusryčių knygą bus “vartojama” knyga. Sėkmės ir toliau 😉
Aušra, labai ačiū už sveikinimus 🙂 Labai tikiuosi, kad abbi knygos bus “vartojamos” ir dažnai, ir labai skaniai! 🙂