PASISLĖPTI PO KAUKE // Pertepti imbieriniai sausainiai

Pakalbėkime apie kaukes. Tas, po kuriomis kartais slepiamės. Kartais nekaltai ir nesąmoningai, norėdami save apsaugoti. Pakalbėkime apie fotošopą, kuriuo išmokę pagražinti nuotraukas, stengiamės nufiltruoti ir savo kasdienybę. Apie teatrą, kuriuo virsta gyvenimai. Apie scenarijus, kurių pabaigą taip norėtume parašyti patys. Tobulai.

Tikrąją save paslėpti po kauke – aš to norėjau tiek daug kartų. Tada, kai mokykloje per muzikos pamoką, man stovint prie lentos su kreidele rankoje, klasiokas pirmąkart mane garsiai pavadino stora. Tada, kai vakarėliuose manęs niekas nekvietė šokti. Kai vieną dieną, nuskambėjus mokyklos skambučiui, geriausia mano draugė man pasakė, kad nėra geriausia mano draugė. Kai anoreksija sudarkė mano kūną ir mintis, o žmonės, su kuriais prasilenkdavau ne šnibždėjo, o garsiai vadino mane vaiduokliu. Arba tada, kai nuėjus į pirmąjį pasimatymą, žodžiai strigo kažkur giliai ir mintyse aš vėl keikiau save, kad tikroji aš – niekam tikus.

Nepakankamai įdomi. Nepakankamai drąsi. Nepakankamai graži. Nepakankamai smagi. Visus tuos nepakankamai labiau už viską norėjau paslėpti po kauke. Savo kuklumą, tylumą ir švelnią melancholiją paslėpti po ryškiais, smagiais, užburiančiais filtrais, kurie – buvau tuo šventai įsitikinusi – visiems patinka.

Bijojau, kad būti pažeidžiamai reikštų tiesiog subyrėti. Į tūkstančius mažų šipuliukų.

Labai ilgai tikėjau, kad pasislėpusi po kauke naujoji aš būčiau visai kitokia. Daug labiau pasitikinti savimi, mylimesnė ir laimingesnė, pamiršusi visas savo baimes ir kompleksus. Žengdama pirmuosius žingsnius universitete ar sveikindamasi su naujais kolegomis darbe – prieš atverdama kiekvienas naujas duris, aš kruopščiai mintyse kurdavau ir repetuodavau savo naująjį įvaizdį. Ir man tai niekada nepavyko. Niekada. Pastangos būdavo menkesnės už tikrąją mane, už mano tikrąsias baimes, kuklumą, susikaustymą, nerimą. Už mano nepasitikėjimą savimi.

Kas žino, kas būtų, jei visi nusimestume savo kaukes? Jei gyvendami gyvenimus, neužklotume jų dešimtimis dailių filtrų? Ar tai būtų laisvė, o galbūt tas nuogumas mus sugniuždytų?

Reikėjo labai daug laiko, kad pripažinčiau sau tą paprastą tiesą – kaukės, kurias taip uoliai ne kartą bandžiau susikurti, ne visada suteikia saugumo. Kartais tas neišvengiamas nerimas, kad jos nukris ar kažkas jas, netobulas ir neišbaigtas, permatys kiaurai, gali lėtai žlugdyti.

Dar daugiau, ar galėjau aš prieš dešimt metų, būdama dar visai jauna mergina, patikėti, kad kiekvieno iš mūsų silpnybės gali būti pačiomis tikriausiomis stiprybėmis? Kad būdami savimi, mes galime save pamilti, suprasti ir užauginti geresniais, tikresniais, nuoširdesniais žmonėmis.

Tik išmetus visas pastangas būti kažkuo kitu pro langą, aš supratau, kad iš tiesų juk niekada nemėgau šokti. Tiesiog. O žodžiai, kurių stigo pirmame pasimatyme, neužkirto kelio jausmams, ir jau penkiolika metų kaip mes nepaleidžiame vienas kito rankų. Geriausia vaikystės draugė taip ir liko nuostabi mano draugė, nes ta mūsų draugystė visada buvo be kaukių. Na, o svorio dramos… jos tiesiog neatsiejamos nuo mano gyvenimo, ir viskas nusidažo kitomis spalvomis (kartais net pūkuotai rožinėmis, bent trims sekundėms!), kai išmoksti save priimti tokią, kokia esi.

Būti mama – štai kas iš tiesų man padėjo rasti kelią į taiką su pačia savimi. Jis toks mažas, toks visai mažytis, bet jis verčia mano pasaulį aukštyn kojomis. Ir šiandien aš visai nebenoriu būti kitokia, slėptis po storais kaukės sluoksniais. Aš tiesiog noriu būti pačia geriausia savo versija – to kartu su mažyliu mokausi kiekvieną dieną. Noriu, kad jis mane pažintų būtent tokią – tikrą, nesumeluotą. Visiškai netobulą, bet visa širdimi mylinčią.

Ir tai – dar vienas artėjančių Kalėdų stebuklas. Šiuo metų laiku aplink tiesiog daugiau… tikrumo. Nuoširdumo. Meilės sau, meilės aplinkiniams, meilės gyvenimui. To pakanka, kad Kalėdos būtų stebuklingos.

Šie maskarponės kremu pertepti imbieriniai sausainiai, fotosesijai dailiai sukritę į didžiąją rožinę pietų dėžutę, yra puikūs! Labai aromatingi, dosniai pagardinti šventiniais prieskoniais. Jie patys minkšti ir purūs, nėra pernelyg saldūs, o štai kremas – saldus. Ir tas sausainių bei pertepimo derėjimas yra labai (labai, labai!) geras, teisingas, nuostabus. Toks, kad rankos tiesiog tiesiasi į dar vieną sausainį. Ir į dar vieną.

Dar nesuplanavote savo šventinio meniu? Šie sausainiai galėtų būti kuo puikiausias Kalėdų desertas!

Didžiąją rausvą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

Pertepti imbieriniai sausainiai

Atsispausdinti

Porcijos: 20-25 sausainiai Gaminimo laikas: 1 val.

INGREDIENTAI

Sausainiams:
2 stiklinių (250 g) miltų
2 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto imbiero
½ arb. š. malto muskato
½ arb. š. druskos
¼ arb. š. maltų gvazdikėlių
¾ arb. š. sodos
¾ stiklinės (150 g) rudojo cukraus
120 g sviesto, tirpinto
90 g medaus
1 didelio kiaušinio
¼ stiklinės (50 ml) raugintų pasukų
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Pertepimui:
90 g sviesto, kambario temperatūros
1 ½ stiklinės (190 g) miltelinio cukraus
225 g kreminio sūrio (pvz., maskarponės)
½ arb. š. vanilės ekstrakto
žiupsnelio druskos

GAMINIMO EIGA

1. Viename dubenyje sumaišykite miltus, cinamoną, imbierą, muskatą, druską, gvazdikėlius ir sodą. Atidėkite dubenį į šalį.
2. Kitame dubenyje išplakite rudąjį cukrų, tirpintą sviestą ir medų iki vientisos masės. Įplakite kiaušinį, raugintas pasukas, įmaišykite vanilės ekstraktą. Suberkite į šį dubenį miltų mišinį ir išmaišykite, kol tešla sukibs į vieną rutulį. Uždenkite dubenį maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve bent 1 valandą ar per naktį.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi.
4. Šaukštu semkite tešlą ir tarp šiek tiek drėgnų delnų suformuokite tešlos kamuoliukus. Išdėliokite juos ant kepimo popieriaus, tarp jų palikdami apie 5 cm tarpus.
5. Kepkite sausainius įkaitintoje orkaitėje apie 11-13 minučių, kol jie išplatės, pakils ir sutvirtės. Išėmę skardą iš orkaitės, leiskite sausainiams dar kelias minutes atvėsti joje. Tuomet atsargiai perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite.
6. Pertepimui kambario temperatūros sviestą ir miltelinį cukrų elektriniu plaktuvu išplakite iki purios masės. Sudėkite kreminį sūrį, supilkite vanilės ekstraktą, pagardinkite žiupsneliu druskos ir išplakite iki vientisos masės. Paruoštą pertepimą susidėkite į konditerinį maišelį.
7. Ant pusės sausainių išspauskite po šaukštą pertepimo masės. Uždenkite kita sausainio pusele ir lengvai paspauskite, kad kremas tolygiai pasiskirstytų tarp dviejų sausainių puselių.
8. Patiekite iš karto arba prieš patiekdami laikykite šaldytuve. Prieš patiekiant galite apibarstyti milteliniu cukrumi.

Šaltinis: Carlsbad Cravings