Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango jau ruduo. Tamsesni rytai, vėsesnės dienos, tirštesnis rūkas ir vis šiltesni megztukai, vis ilgesni šalikai, vis daugiau arbatos puodelių.
Kol apsikabinusi tuos garuojančius aromatingos arbatos puodelius bandau prisijaukinti ūkanotą rudenį, gyvenimas teka sava vaga. Rytais iš lovos ropštis verčiantis žadintuvas, pusryčiai, darbas, sportas, namai ir vis ilgesni vakarai. Truputį tingūs. Gal dėl to ir pradingau trumpam, net pati to nejausdama. Nes rudens vakarais, grįžus namo, labiau norisi šildytis virtuvėje, verdant sriubas ar kepant obuolių pyragus, nei dar valandėlei atsisėsti prie kompiuterio ekrano. Arba įlysti į minkštą šiltą ryškiai rožinę pižamą ir susirangius lovoje skaityti knygą. Arba užsiplikyti du puodelius arbatos ir iki vėlaus vakaro kalbėtis apie mažais žingsneliais kuriamus naujus mūsų namus. Visai nesvarbu, kad sienos ten dar visiškai plikos ir pilkos, nes mintimis aš jau šeimininkauju savo baltoje ir saulėtoje svajonių virtuvėje.
Kaip ir visada, taip ir dabar, gyvenu dabartimi, planais ir svajonėmis. Dienos pačios užsipildo nuo pirmos iki paskutinės minutės: kalendoriaus lapai ir dešimtys mažų spalvotų lapelių išmarginti mažais ir dideliais darbais, terminais ir tikslais; artimais ir tolimais planais; rožinėmis ir ranka pasiekiamomis svajonėmis.
Taigi, po menkos pertraukos vėl grįžtu į „Saulėtą virtuvę“. Nes pasiilgau minčių liejimo popieriuje, kompiuterio klavišų klapsėjimo, o svarbiausia – pasiilgau pyragais kvepiančių namų, minkštų ir purių bandelių savaitgalių pusryčiams, burnoje tirpstančių sausainių.
Be to, kai mano naujoji kolegė E. anądien paklausė apie „Saulėtą virtuvę“, tai man buvo lyg mažas spyris į sėdimąją. Ir priminimas, ir įkvėpimas.
Ir štai aš čia, su nuostabiai skaniu moliūgų tortu. Aš pati jį kepiau pavasarį, kai rūsyje atradau nuo rudens užsilikusį moliūgą. O dabar, kai moliūgų sezonas pačiame įkarštyje, o prapjovus vieną didžiulį tenka sukti galvą, kam sunaudoti nuo sriubos ar daržovių troškinio likusią pusę oranžinio gražuolio, atsakymas čia pat – kepkime šį tortą, mielieji, kepkime jį visi, šypt.
Nenoriu daugžodžiauti, bet šis skanėstas tikrai vertas tik pačių saldžiausių liaupsių. Tai – pats skaniausias moliūgų tortas, kokį kada nors esu kepusi. Subalansuotas vėsesnėms rudens dienoms ir akimirksniu kilsteliantis ūpą aukštyn!
Skonis: 10/10. Nuostabus, nuostabus, nuostabus!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Pagal Will Cook for Smiles ir Natasha’s Kitchen
Moliūginis sūrio tortas
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Pagrindui:
180 g sausainių (pvz., „Selga“)
50 g smulkintų graikiškų riešutų
1 arb. š. malto cinamono
¼ arb. š. malto muskato
100 g sviesto
Kremui:
500 g maskarponės
200 g kreminės varškės
1 stiklinės (200 g) rudojo cukraus
400 g moliūgų tyrės*
¼ stiklinės (60 g) grietinės
2 valg. š. kukurūzų krakmolo
1 arb. š. malto cinamono
¼ arb. š. malto muskato
¼ arb. š. malto imbiero
¼ arb. š. druskos
1 arb. š. vanilės ekstrakto
4 kiaušinių
Viršui:
saujos graikinių riešutų
klevų sirupo
GAMINIMO EIGA
1. Paruoškite pagrindą. Orkaitę įkaitinkite iki 200ºC temperatūros. Pasiruoškite kepimo indą (22 cm skersmens) ir išklokite jį folija.
2. Sausainius maisto smulkintuvu susmulkinkite iki labai smulkių trupinukų, graikinius riešutus smulkiai sukapokite. Sumaišykite su maltu cinamonu ir muskatu.
3. Supilkite tirpintą sviestą ir išmaišykite, kol neliks sausų trupinių ir gausite lipnią masę. Išklokite šia mase kepimo indo dugną ir sieneles.
4. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 10 minučių, kol apskrus. Išimkite iš orkaitės ir atvėsinkite.
5. Orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 180ºC temperatūros.
6. Paruoškite įdarą. Maskarponės sūrį, kreminį sūrį ir rudąjį cukrų išplakite iki purios vientisos masės. Atidėkite į šalį.
7. Sudėkite moliūgų tyrę, grietinę, suberkite kukurūzų krakmolą, cinamoną, muskatą, imbierą, druską ir supilkite vanilės ekstraktą. Dar kartą gerai išplakite.
8. Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno išplakite.
9. Paruoštą masę supilkite į kepimo indą ant iškepusio pagrindo.
10. Iškepkite. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 15 minučių. Tuomet temperatūrą sumažinkite iki 150ºC ir kepkite dar 60-70 minučių, kol torto kraštai bus tvirti, o centras, pajudinus kepimo indą, dar šiek tiek virpės.
11. Praverkite orkaitės dureles ir tortą palikite orkaitėje, kol atvės iki kambario temperatūros. Tuomet perkelkite į šaldytuvą ir palaikykite bent 4 valandas ar, geriausiai – per naktį.
12. Patiekite. Atšaldytą tortą perkelkite ant lėkštės ar tortinės. Ant viršaus berkite smulkintus graikinius riešutus ir apšlakstykite klevų sirupu.
13. Patiekite šaltą. Skanaus!
* Moliūgų tyrę pasigaminti labai paprasta. Moliūgą supjaustykite gabalais, išimkite sėklas. Dėkite į kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi, ir kepkite iki 190 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol moliūgas taps minkštas. Kilogramas moliūgų gabalėlių turėtų kepti apie 45 – 50 minučių. Išėmę iš orkaitės, nulupkite odelę. Moliūgą dėkite į maisto smulkintuvą ir susmulkinkite iki vientisos masės – tyrės. Jei reikia, šiame etape galite įpilti vandens, norėdami išgauti tinkamą konsistenciją (maždaug 1 – 3 valgomus šaukštus).
17 komentarai
Nuostabiai atrodo, būtinai išbandysiu! Juokinga, bet va ateina mėnuo, kai visi receptai turi būti su cukinija, moliūgu ar bent paprikomis 😀
Dėl moliūgų tai aš išbandžiau šį varškės apkepo su moliūgais receptą ir jis man 10/10: https://alkisnedraugas.wordpress.com/2015/10/06/varskes-apkepas-su-moliugais/
Dabar turėsiu kuo paįvairinti racioną 😀 Jau tie riešutai ir klevų sirupas… Seilė tįsta…
vakar pagaminau si surio pyraga. Keletas klausimu, kas ne taip, kad imusus ir isplakus kiausinius, surio mase labai suskystejo? Jos net kazkiek isbego bekepant is skardos (atsidaranti is sono skarda). Pats pyragas itin skanus, patiko visiems, vos ne vos istaikiau proga nugriebti gabaleli kol visas pyragas buvo nusluotas nuo stalo. Toks rudeniskas, jaukus, fantastiskas pyragas!
O kaip gi kitaip; kiaušiniai yra skysti, todėl skystina bendrą masę 🙂 Tai nieko blogo, nes kepant visa masė sutirštėja. Džiaugiuosi, kad pyragas patiko! 🙂
Sveiki, Asta. Kepa tortas ir virtuvė pilna kvapų įvairovės 🙂 džiazavau – pridėjau į pagrindą maltų gvazdikėlių, daugiau imbiero, muskato ir cinamono. Pagal Jūsų receptą pagaminta tešla tokia švelni buvo, o norėjosi „rudens. Skonis stipresnis, viliuosi, kad iškepus nesuintensyvės per daug. Ar įmanoma taip?
O pastebėjimai dėl pagrindo – labai jau daug sviesto. Gal su mažesniu kiekiu kitą kart pabandyti.
Gertrūda, džiazuoti virtuvėje yra tiesiog puiku! 🙂 Tikiuosi, kad galutinis rezultatas buvo tiesiog nuostabus ir nustebino visomis geriausiomis prasmėmis 🙂
Sveiki Asta! Moliūgai rulez, kaip sakant 🙂 Jau išbandyta Jūsų recepto moliūgų kava (prisipažinsiu, ne iš pirmo karto gavosi… bet sparčiai tobulėju). Sekantis etapas – Moliūgų sūrio tortas. Nuotraukose atrodo fantastiškai!
Ačiū už puikius receptus!
Gari.
atsiprašau už klausimą, matyt 100 kartą kalustas kitų, tačiau: kiek galima tokią tyrę laikyti šaldytuve? ar ją galima „užvakuoti” ar pan? 🙂 Labai ačiū už atsakymą, o tortą šį – būtinai kepsiu 🙂
Keletą dienų tikrai galite laikyti šaldytuve. Jei norite jos paruošti daugiau ir laikyti ilgiau, dėkite į šaldiklį 😉
Labai skanus pyragas 🙂 Lengvas, purus, švelnus (kartais atrodo net perdėm subtilus). Labai kvapnus ir rudeniškas. Ačiū už receptą 🙂
Na nesvarbu kiek laikyti tą moliūgų tyrę:)), bet iškepiau šį gardumyną! SUPER. nedraugauju su moliūgo skoniu, bet šitas tortas iš karto tapo mano mėgstamiausiu! labai labai ačiū!
Šiandien vaišino kolegė, tai labai skanu, gaivu ie lengva…
Sveiki, man moligu tyrė gavosi labai tirsta, pas jus parasyti, kad ja galima skiesti, ar i torta reikia atskleistos dėti 400 gramu?
Labai skanus pyragas. O atsiliepimai dar geresni. Viena dukters draugė sakė, kad jei būtų prieš mirtį klausiama, koks jos paskutinis noras, tai norėtų šio pyrago…:)
Estela, juokiuosi garsiai! :))) Labai džiaugiuosi, kad patinka, ačiū, kad pasidalinote atsiliepimais su manimi, visada labai malonu jų sulaukti! 🙂
Man gavosi toks vienas didelis crem briulè :). Pas Jus tortas baltas, o pas mane – gelsvai oranžinis, nors griežtai laikiausi receptūros. Torto tekstūra pas mane – tikrai, kaip crem briulè….ar taip ir turi būti?
Danguole, mano torto kremo spalva irgi yra šilto gelsvo atspalvio, ji priklauso nuo moliūgų – galbūt pas jus buvo sodresnės spalvos moliūgas, todėl ir kremas labiau oranžinis, viskas dėl to tikrai gerai! 🙂 Dėl tekstūros, jis ir turi būti labai minkštas, kremiškas, riebus. Na, kaip daugelis keptų sūrio tortų 🙂
Ar formą tikrai reikia iškloti folija? Niekad nesu nieko kepusi, kur būtų nurodyta iškloti folija, todėl nedrąsu.