saldumynai

Ir koks gi ruduo be obuolių. Savaitgalį jų suvalgiau tikriausiai kelias dešimtis. Sėdėjau ant žolės, veidą atsukus į saulę, skaičiau knygą ir valgiau obuolius. Visą savaitgalį. Pasaka, o ne gyvenimas,…

Nenoriu paleisti vasaros. Galvoju apie tai, kai rytą prabundu sužvarbusi, susisupus į anklodę iki nosies galiuko. Galvoju tada, kai vėl netikėtai pasipila lietus, nors dar ką tik švietė saulė ir…

Atsiprašau. Jaučiuos kalta, kad taip ėmiau ir dingau iš savo „Saulėtos virtuvės“. Jaučiuos labai kalta. Guodžiuos tik tuo, kad tikriausiai vis tiek vasarą niekas prie kompiuterių ekranų nesėdi; vietoj to…

Pamenat, dar visai neseniai rašiau apie užsiveriančias duris ir apie langus, kurių laukiu atsidarant. Apie naujas galimybes ir veiklas, kurias tikiuosi ateisiant. Ką gi, jos atėjo. Atrodo, kad staiga atsidarė…

Mūsų gyvenime šiais metais atsirado šis tas naujo. Mūsų sodybos kieme įsikūrė dvidešimt keturi maži mediniai namukai; namukai, kuriuose gyvena bitės, kartais mūsų meiliai vadinamos bitukais. Aviliai, kuriuose kasdien dūzgia…

Viena mano draugė šiuos metus pradėjo labai drąsiu pažadu sau: kiekvieną mėnesį išbandyti kažką naujo, dar niekada gyvenime nedaryto. Aš šį jos sumanymą išgirdau metams bene įpusėjus, bet ta mintis…

Ir vėl iš naujo atradau keksiukus. Puikiai prisimenu, kad įsigijusi pirmą jų kepimo formą (o tai buvo prieš nemažai metų), kepiau keksiukus be sustojimo. O dar tos popierinės formelės, kurių…

Jau buvau pamiršusi, koks geras jausmas yra visam savaitgaliui pabėgti iš miesto. Nepasiimti kompiuterio ir lyg tyčia pamiršti mobiliojo pakrovėją. Leisti šiltam pavasario vėjui iškedenti plaukus, sujaukti protą ir išvalyti…

Tai, kaip greitai praeina lauktos šventės, tik primena vieną tiesą: laikas bėga beprotiškai greitai. Buvo atostogos. Buvo Šv. Velykos. Bet ėjo ir praėjo, o šiandien vėl nauja diena, nauja darbo…

Nežinau, kad čia kaltas – ar saulėtas pavasaris, ar tas žodžiais neapsakomas nuostabus atostogų laukimas, ar dar kiti džiaugsmai – bet man sunku dėlioti mintis. Sunku net rišliai kalbėti, o…

Kai staiga ir netikėtai atėjo pavasaris, tikrai tikėjausi, kad žiema jau nebegrįš. Paltuką pakabinau į tolimą spintos kampą, o sukneles perkėliau šiek tiek arčiau. Pagauta impulso, nusipirkau lengvus pavasarinius batukus,…

Tikriausiai ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek kartų lankiausi Kaziuko mugėje. Bent jau planuotai – tai tikrai vos kelis. Dažniausiai dėl to, kad man per šalta. Baisu, ką oras…

Kai palūžtu – surijusi visą skardą ką tik iš orkaitės ištrauktų cinamoninių bandelių ar suabejojusi savo gyvenimo keliu – imu sudarinėti planus. Planavimas, punktų rašymas juodu ant balto, mane gelbėja.…

When life gives you lemons, make lemonade. Kai gyvenimas tau duoda citrinų, pasigamink limonado. Ką gi. Aš labai mėgstu citrinas. O kadangi žiemą limonadui per šalta, mieliau kepu sausainius. Skonis:…

 Nežinau, koks didelis svajoklis turi būti ar kaip užrietęs nosį viršun turi vaikščioti, kad nepastebėtum tų raudonų atspalvių, užvaldžiusių ir didžiuosius prekybos centrus, ir visai nedideles krautuvėles. Aš, kad ir…

Prieš porą dienų J. manęs paklausė – netikėtai ir nelauktai, klausimas nukrito lyg iš dangaus – o kodėl aš rašau tinklaraštį? Pasimečiau, aišku. Ne dėl to, kad nežinočiau, kodėl jį…

Praėjęs savaitgalis buvo labai lietingas, pilkas ir niūrus, prisimenate? Nė iš tolo nepanašus į baltą žiemą; greičiau – į purviną rudenį. Ryte taip ir neprašvito, visas savaitgalis skendėjo kiek slegiančioje…

Niekam ne paslaptis, kad desertai mūsų namuose – greičiau kasdienybė nei reta išimtis. Pyragai ir pyragėliai, keksiukai ir saldainiai, saldžios duonelės, pudingai, sluoksniuoti desertai dailiuose indeliuose, galiausiai – net tortai.…

Kartą, dar visai palyginti neseniai, vos prieš kelis metus, buvo toks pašėlęs gruodis, kai iškepiau keliasdešimt meduolinių namelių. Kepiau vakarais, po studijų; kepiau savaitgaliais; kepiau prieš vidurnaktį ir po jo.…

Keistas tas jausmas: vakar dar buvo saulėtas pavasaris, o šiandien – vėl skruostus ir nosį kandanti žiema. Gera trumpam pabėgti iš žvarbios mūsų realybės, bet visada gera ir grįžti. Nors…