Tikriausiai ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek kartų lankiausi Kaziuko mugėje. Bent jau planuotai – tai tikrai vos kelis. Dažniausiai dėl to, kad man per šalta. Baisu, ką oras gali daryti su žmogumi; aš esu idealus to pavyzdys. Dėl to žiemą (ir vėlyvą rudenį, ir ankstyvą pavasarį) mieliau jaukiai sėdžiu šiltuose namuose su šypsena nei sužvarbus ir suirzus leidžiuosi į ilgus pasivaikščiojimus. Ir dar dėl to, kad ten būna tiek daug žmonių! Aš – vos 1,58 m ūgio žmogelis – arba turiu brautis alkūnėmis, arba mažai ką sugebu tepamatyti.
Kita vertus, Kaziuko mugė yra puikus renginys. Suteikiantis galimybes tiems, kurie kuria, savo rankomis meistrauja mažus ir didelius gražius dalykus. Be to, puikiai žinau, kad turint stipresnes alkūnes, esant didesnio ūgio ir neturint alergijos šaltam orui, ten gali užtikti fantastiškų radinių. Tokių, kurių nenusipirksi jokiam prekybos centre. Išskirtinių, vienetinių, žavių, mielų, pagamintų su meile. Jei važiuočiau šiais metais į mugę, tikrai neatsispirčiau fantastiškiems kaspinėliams; nors plaukus rišu labai labai retai, bet gi jie toookie mieli! Va tuo ir yra puiki Kaziuko mugė.
Kaziuko mugė Vilniuje prasideda šiandien, o Kaune bus kitą savaitgalį. Nežinau, kaip Jums, bet man ji nuo vaikystės asocijavosi su… riestainiais, suvertais ant virvelės ir kabinamais ant kaklo lyg kokie karoliai. Nors, kai dabar pagalvoju, po paskutinio apsilankymo mugėje prieš porą metų, tokios asocijacijos turėjo pasikeisti. Tąkart prisipirkau tiek mediniu auskarų, skirtų dekupažui… oi, tikrai be saiko. Norai buvo patys geriausi ir visi auskarai tokie gražūs, tik gaila, kad antrus metus jie tame pačiame maišelyje stalčiaus kamputyje guli. Ech. Gal. Vieną gražią dieną.
Riestainiai – visai kitas reikalas. Jiems nereikia metų pasiruošimo, imi ir pagamini per valandėlę. O tada belieka prisipilti stiklinę pieno ir valgyti, valgyti, valgyti. O jei keliausit į mugę, grįžę užsikaiskit puodelį arbatos. Su ja riestainiai tikrai ne mažiau skanūs!
Skonis: 10/10. Šie plikyti riestainiai nėra prašmatnūs, tačiau žavūs būtent savo paprastumu. Skaniausi jie pačią pirmą dieną, ką tik ištraukti iš orkaitės ir šiek tiek atvėsinti, su puodeliu pieno, arbatos ar baltos kavos. Pieniško šokolado gabalėliai ir aptepimas su ruduoju cukrumi suteikia riestainiams malonaus saldumo, tačiau jie nėra per saldūs – smaližiai drąsiai gali pjausti riestainį perpus ir dosniai aptepti šokoladiniu kremu ar mėgstamiausia uogiene.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Publikuota: Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”, 2014 m. pavasaris
