Ir koks gi ruduo be obuolių. Savaitgalį jų suvalgiau tikriausiai kelias dešimtis. Sėdėjau ant žolės, veidą atsukus į saulę, skaičiau knygą ir valgiau obuolius. Visą savaitgalį. Pasaka, o ne gyvenimas, tiesa? Pati sau truputį pavydėjau to neskubėjimo, atsipalaidavimo ir visiškos ramybės.
Tik, kad ir kiek obuolių besuvalgytume, jų visada yra dar ir dar: obuolių pyragams, orkaitėje keptai vištai su obuoliais ar kitiems skaniems dalykams, nuspalvinantiems rudenį gardžia skonių puokšte.
Kepti obuoliai su varške nėra didelė naujiena; tikriausiai ne tik mano, bet ir Jūsų mamos tokius kepdavo dar vaikystėje, tiesa? Ir cinamonu kvepėdavo visi namai… Keista, bet bent jau aš tokius receptus – pačius paprasčiausius, bet visada labai skanius – kartais pamirštu. Ir tik po obelimi bumbtelėjus dar vienam raudonskruosčiui, staiga prisimenu ir suprantu, kokiu desertu mėgausimės gražų rudens vakarą.
Skonis: 10/10. Paprastas, tačiau visada gardus desertas, mintimis nukeliantis atgal į vaikystę ir cinamonu kvepiančius namus.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kartu du.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt
3 komentarai
tikriausiai sunku bus patikėti, bet mano mama niekada nekepė obuolių taip – su varške. Kartą taip iškeptų obuolių paragavau pas kursiokę ir man jie taiiip patiko! Bet pati taip jų ir neišsikepiau… Tavieji taip ir kviečia iš ekrano eiti dabar pat ir kepti 🙂
Vilma, man tikrai truputį sunku patikėti, bet gal ir nereikėtų stebėtis – manau, kiekviena mama turėjo skirtingų gudrybių ir firminių skanėstų, kuriais mus, vaikus, lepindavo 🙂 O tokius obuoliukus su varške paruošti tikrai paprasta; todėl jei tik norisi – pirmyn! 🙂
MMMM…. kaip skanu, ačiū.