Asta

Oras pajūry buvo fantastiškas. Juokėmės, kad lyg užsakytas: po savaitės liūčių, audrų ir vėjų, viskas penktadienį akimirksniu nurimo ir nusidažė skaisčia dangaus mėlyne. O virš galvų besiridinėjanti saulė taip ir…

„O aš išvažiuosiu prie jūros…” – niūniuoju sau tyliai visą savaitę, nors nė nemėgstu šios dainos. Bet mėgstu jūrą. Tarp pirštų byrantį smėlį. Dūžtančias bangas. Gaivų orą. Sulėtekius ir saulėlydžius.…

Prieš kiek daugiau nei savaitę maisto tinklaraštininkai turėjo puikią pramogą – apsilankymą „Stumbro“ muziejuje ir pažintį su šio prekės ženklo užkulisiais iš arčiau. Ką jau besakyti, pats kvietimas iš karto…

Gal ir nėra čia kuo girtis, bet taip jau yra – picą valgau pakankamai dažnai. Mat neretai, nusprendus pavalgyti kur nors mieste, kažkaip vėl atsiduriame tokioje vietoje, kur meniu atskiras…

Užsimetus ant pečių megstuką, lėtai siurbčioju arbatą. Tylu. Ramu ir tuščia. Už lango gatve važiuojantis motoroleris visomis jėgomis paspaudžia garso signalą, ir krūpteliu. Padedu knygą į šalį, susižvejoju arbatoje paskendusią…

„Cobbler“ – tradicinis amerikietiškas/angliškas kepinys, kuriam atitikmenį lietuvių kalboje rasti yra itin sudėtinga. Galima būtų šį kepinį pavadinti tiesiog pyragu, tačiau tai neatspindėtų pagrindinės jo esmės, kepimo būdo ir patiekimo.…

Vasara. Braškės, mėlynės ir vyšnios. Arbūzai, persikai ir abrikosai. Šilauogės, juodieji serbentai ir trešnės. Tikros vasaros gėrybės, mirgančios ryškiausiomis spalvomis ir saldžiausiais skoniais. Nujaučiu, kad dabar, kai aplink šitiek sezoninių…

Nemėgstu savo gimtadienių. Mielai išbraukčiau tą dieną iš kalendoriaus lapelių ir ramiai sau gyvenčiau; gaila tik truputį, kad praleisčiau progą iškepti kokius tris tortus ir susirinkti linkėjimus, dovanas bei apkabinimus.…

Tikriausiai visi žino, kas gi yra tas Merkio Šamas? Jei netyčia ne, tai galite apsilankyti jų internetiniame puslapyje, jų Facebook paskyroje (jų tikriausiai daugiau nei viena) ar žvilgtelėti į mano…

Sakyčiau, kad lengvai išprotėjau. Per paskutinę savaitę atšventusi šešis gimtadienius, apraudojusi praleistus Tinklaraštininkų dieną ir pikniką, vėl nenoromis išlydėjusi savo žmogų į tolimą kelią, ėmiau… tvarkytis. Namus, spintas ir spinteles,…

Kartais man visai knieti paklausti kitų maisto tinklaraštininkų – ar nekyla jiems kartais viena kita juoda mintis imti ir… viską mesti? Arba pamėginti „pabūti šiek tiek atskirai“, lyg bandant vieną…

Myliu vasaros savaitgalius. Lengvas ir saulės nubučiuotas dienas. Myliu trumpus pabėgimus iš miesto ten, kur nėra kompiuterių, telefonų ir televizorių. Myliu rytus, kai pabudina pro langą prasiskverbę saulės spinduliai, nerūpestingai…

Jeigu manęs kas paklaustų, ko savyje nemėgstu labiausiai, ir jeigu aš būčiau sąžininga… gerai, tebūnie – aš negaliu pakęsti savo įpročio bumbėti. Dėl oro, žadintuvo, darbo, laiko ir miego trūkumo,…

Kaip jau tikriausiai esu rašiusi (ir sakiusi) dešimtis kartų, būti maisto tinklaraštininku tikrai smagu. Tinklaraščio rašymas suteikia saviraiškos galimybę ir šūsnį atradimų, smagias pažintis ir naujus skonius. Ir dar daug…

Puikiai prisimenu savo pirmąją pažintį su Tiramisu. Prieš daug metų, gal kokius aštuonis ar net dešimt, sėdėjome su gera drauge vienoje picerijoje pačiame miesto centre. Picos ten buvo pačios skaniausios,…

Metuose būna tokių dienų ir švenčių, kai materialios dovanos staiga netenka savo prasmės bei vertės. Kartais daiktai – kad ir kokie jie būtų praštmatnūs, brangūs ar gražūs – niekaip negali…

Italija… maža didelė mano svajonė. Ir ne tik dėl desertų. Nors… dangiškasis Tiramisu, burnoje tirpstanti Panna Cotta… Struffoli – šiek tiek mažiau girdėtas pavadinimas, tačiau tai, pasirodo, dar vienas puikus…

Kai man kartais pasidaro truputį slogu ir ilgu, kai pajaučiu, kad rutina ima truputėlį dusinti, aš vartau nuotraukų albumus. Gerai, būsiu sąžininga. Pastaruoju metu vartau vieninteles nuotraukas – tas, iš…

Kas nemėgsta šokolado? Ir vienintelis atsakymas, kuris sukasi mintyse… šokoladą mėgsta visi. Maži ir dideli, rimtuoliai ir linksmuoliai, bankininkai ir namų šeimininkės… ar daug yra tokių, kurie, žiūrėdami tiesiai į…

Kam nepatinka gauti dovanų? Visiems patinka! Todėl ir aš džiūgavau, kai į duris pagaliau pasibeldė lauktas paštininkas ir įdavė į rankas geltoną voką. Atrodo, jau iš karto, tą pačią akimirką…