Desertai indeliuose

Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau? Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai. O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios…

Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…

Jau kažkada rašiau apie tai, apie ką susimąstau vis dažniau. Apie tai, kad kiekvienos moters gyvenime išaušta ta pragaištinga (o gal tiesiog lemtinga?) diena, kai supranti: viskas jau nebe taip…

Geros dienos prasideda skaniais ir teisingais pusryčiais. Niekam ne paslaptis, kad per dvidešimt septynerius metus mano ryšys su maistu buvo visoks: buvau ir susipykus su juo, ir jį įsimylėjus; buvau…

Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Viena mano draugė šiuos metus pradėjo labai drąsiu pažadu sau: kiekvieną mėnesį išbandyti kažką naujo, dar niekada gyvenime nedaryto. Aš šį jos sumanymą išgirdau metams bene įpusėjus, bet ta mintis…

Nežinau, kad čia kaltas – ar saulėtas pavasaris, ar tas žodžiais neapsakomas nuostabus atostogų laukimas, ar dar kiti džiaugsmai – bet man sunku dėlioti mintis. Sunku net rišliai kalbėti, o…

Buvo laikas, kai nė dienos negalėjau įsivaizduoti be varškės. Vienos pačios ar jos produktų. Kai galvodavau, ką čia skanaus pagaminti pietums, kai ieškodavau receptų, dažniausiai mano pagrindinis raktažodis būdavo būtent…

Sakyčiau, kad lengvai išprotėjau. Per paskutinę savaitę atšventusi šešis gimtadienius, apraudojusi praleistus Tinklaraštininkų dieną ir pikniką, vėl nenoromis išlydėjusi savo žmogų į tolimą kelią, ėmiau… tvarkytis. Namus, spintas ir spinteles,…

Myliu vasaros savaitgalius. Lengvas ir saulės nubučiuotas dienas. Myliu trumpus pabėgimus iš miesto ten, kur nėra kompiuterių, telefonų ir televizorių. Myliu rytus, kai pabudina pro langą prasiskverbę saulės spinduliai, nerūpestingai…

Puikiai prisimenu savo pirmąją pažintį su Tiramisu. Prieš daug metų, gal kokius aštuonis ar net dešimt, sėdėjome su gera drauge vienoje picerijoje pačiame miesto centre. Picos ten buvo pačios skaniausios,…

Atitrūkau. Kartais save vis dar pagaunu mintyse stebinčią saulėtekį Didžiąjame Kanjone. Ar plyštančiais sportbačiais keliaujančią dvidešimt keturis kilometrus per vis kylančius ir besileidžiančius kalnus, akmenukams sprūstant iš po maloniai pavargusių…

Man patinka vasaros. Šiltos ir saulėtos. Spalvingos ir įkvepiančios. Gaila, kad ši tokie trumpa. Kaip ir daugelis, iš tiesų… Laikas visada bėga bent keliais žingsniais greičiau nei mes tikimės. Mano…

Uh… na ir įtempta savaitė buvo. Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas,…

Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…

Šios dienos nepastebėti tiesiog neįmanoma – rodos, viskas aplinkui pasipuošia raudonomis širdelėmis, pliušiniais niekučiais ir mielomis rausvomis smulkmenėlėmis. Nes tai – įsimylėjėlių diena. Nors nepaneigiama tiesa yra ta, jog mylėti…

Ilgais tamsiais gruodžio pabaigos vakarais. Kai tamsių namų languose mirksi šventinės lempelės, o ant palangių plevena žvakės liepsna. Kai už uždarų durų girdi šiugždant dovanų popierių ir stebi pirštus, mikliai…

Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…