SALDUMYNAI

Skaičiuoju dienas. Sudarinėju sąrašus ir planuoju planuoju…. Mintyse rašau atvirukus ir kuriu palinkėjimus tiesiai iš širdies. Pirštų galais beveik liečiu svajones ir nesakysiu kur slepiu dovanas nuo smalsiausių. Ar yra…

Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…

Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų…

Ar matėt, kaip šiandien snigo? Baltom ir šlapiom snaigėm. Krentančiomis ir tirpstančiomis, krentančiomis ir akimirksniu tirpstančiomis… Primenančiomis, jog ruduo nesitęs amžinai. Taip, mes turėsim išpakuoti savo ilgai laukusius žieminius paltus,…

Šiandien saulėta virtuvė švenčia savo 1 metukų ir 2 mėnesių gimtadienį. Labai norėjau tokį šventinį įrašą paskelbti lygiai vienerių metų proga, bet… pražiopsojau. O laukti antrų metų kažkaip ilgoka. Bet…

Rūpestį sumaišyk su dėmesingumu ir žiupsneliu kantrybės. Sudėk gabalėliais pjaustytą valią ir trink tarp pirštų, kol susidarys trupiniai. Įpilk kelis šaukštus meilumo ir išminkyk elastingą tešlą. Įdarui porą stiklinių meilės…

Gyveno kartą mergaitė, kuri turėjo didelę pintinę svajonių. Vienos buvo mažytės ir paprastutės, lyg smėlio grūdelis, o kitos – didelės it aukštasis Everestas. Vienos svajonės buvo tolimos kaip dangus, kitos…

Nors anapus lango dar nėra nei trupinėlio balto sniego, o medžių šakos vis dar pasipuošę rusvai rausvais vėjo blaškomais lapais. Nors mano mylimasis violetinis žieminis paltas dar giliai spintoje, o…

Nes kartais gyvenimas paprasčiausiai būna per trumpas. Kad bijotum, užuot pakėlęs akis tiesiai į tą grėsmę. Tu stipresnis už ją. Kad dvejotum, užuot paklausęs širdies (ar proto) balso. Viskas daug…

Kai kalba pasisuka apie saldumynus, aš nebūnu baisiai išranki. Šokoladiniai gardėsiai, jaukūs sausainėliai, širdį džiuginantys gabalėliai pyrago ar mažučiai nuodėmingi saldainėliai – aš juos visus tiesiog dievinu. Kartais susimąstau, kas…

Kartais man nesiseka savęs apgaudinėti. Kartais man nepavyksta surasti trinkuko ir ištrinti juodų eilučių iš languoto popieriaus lapo. Būna akimirkų, kai šypsausi ir jaučiu, kaip viduje, kažkur giliai giliai, atitrūksta…

Sapnuose aš esu kitas žmogus. Grakšti, įraudusiais skruostais, saulės nušviesintais plaukais. Vilkinti lengvutę baltą suknelę, išmargintą tūkstančiu raudonskruosčių vyšnaičių ir su nugaroje dailiu bantuku surištą švelniai rausvą prijuostę. Šiek tiek…

Drįstu spėti, kad obuolių pyragai yra tie pyragai, kuriuos močiutės dažniausiai kepa savo anūkams, o mamos – vaikučiams. Ir kad obuolių pyragai yra būtent tie pyragai, kuriais dažniausiai tie jau…

Ruduo. Rugsėjis. Rusvais lapais nukloti siauri šaligatviai, vėjo gūsiai palaiduose plaukuose, šiltos kojinės ir puodeliai garuojančios arbatos. Žvilgsnis pro langą į rūstų dangų, liūdną dangų, verkiantį dangų. Vakar buvo taip…

Aš visada žavėjausi žmonėmis, kurie turi nenusakomai puikų talentą kurti. Iš mažo nieko padaryti kažką didelio ir stebuklingo, priverčiančio aikčioti aplinkinius ir klausinėti, ei, kaip tau pavyko?! Taigi. Lenkiu galvą…

Vakarais kišu šąlančias pėdas į šiltesnes rožines kojinaites ir apsisiaučiu storesniu chalatu. Imu į rankas didelį puodelį garuojančios mėtų arbatos ir mintimis skrendu į tolimus kraštus, kur viskas truputį kitaip.…

Kartais žmonės būna kategoriški. Kartais aš būnu kategoriška. Viskas juoda arba balta – viskas tik gerai arba… tik blogai. Dar kartais žmonės mėgsta būti akli – niekad nepastebėti, jog stiklinė…

(Skaičiuojam toliau. Liko 9 valandos (tik? net?)! ) Šiemet pas mus daug obuolių. Saldžių, rūgštelėjusių, saldžiarūgščių. Nuvažiavus į sodybą savaitgaliais, gali rinkti glėbiais ir atversti didžiulį segtuvą, akimis ieškant kepinių…

Skaičiuoju laiką atgal. Liko 54 valandos. Keliom minutėm daugiau ar mažiau, tačiau nesvarbu, nes tas laikas – žinoma, be abejonių – slinks taip lėtai, taip labai lėtai. Prisimenu, kaip vaikystėje…

Obelys, aplipusios raudonskruosčiais obuoliukais, jau pradėjo marginti pievas. Įsiklausius į tylą ramioje sodyboje, lengviausiai gali išgirsti periodiškai pasikartojančius duslius “dunkst” – dar vienas obuolėlis nukrito žemyn. Tai reiškia ne ką…