Nežinau, kad čia kaltas – ar saulėtas pavasaris, ar tas žodžiais neapsakomas nuostabus atostogų laukimas, ar dar kiti džiaugsmai – bet man sunku dėlioti mintis. Sunku net rišliai kalbėti, o…
Kai pirmą kartą pamačiau šį saldžios duonelės receptą, žinojau – tikrai kepsiu. Taip taip, mane suviliojo tas magiškas žodelis „Starbucks“ – juk jau ne kartą kalbėjau apie meilę jų kavai,…
Pirmosios gruodžio dienos yra gana keistas metas. Iki pat gruodžio pirmosios visi vieningai tvirtinę, kad apie Kalėdas dar nė negalvoja, po šios dienos staiga puola į lengvą paniką ar bent…
Vasara. Braškės, mėlynės ir vyšnios. Arbūzai, persikai ir abrikosai. Šilauogės, juodieji serbentai ir trešnės. Tikros vasaros gėrybės, mirgančios ryškiausiomis spalvomis ir saldžiausiais skoniais. Nujaučiu, kad dabar, kai aplink šitiek sezoninių…
Jeigu manęs kas paklaustų, ko savyje nemėgstu labiausiai, ir jeigu aš būčiau sąžininga… gerai, tebūnie – aš negaliu pakęsti savo įpročio bumbėti. Dėl oro, žadintuvo, darbo, laiko ir miego trūkumo,…
Kas paprieštaraus, jog keksiukai – puikus kepinys? Galite juos kepti įprastą dieną, patiekti pusryčiams ar desertui prie puodelio kvapnios arbatos. Tačiau lygiai taip pat keksiukai gali papuošti Jūsų šventinį stalą:…
Pamesti galvą yra labai paprasta. Dėl paprasčiausių dalykų. Dėl plytelės pieniško šokolado su riešutais. Dėl dailios žalsvos suknelės, kurią netyčia krito į akį parduotuvės vitrinoje, skubant visai į kitą parduotuvę…
Jei galėčiau, iš maisto parduotuvės neišeičiau tikriausiai bent porą dienų. Lėtai vaikščiodama tarp lentynų, skaičiuočiau maisto produktus, kuriuos matau pirmą kartą. Tuos, kuriuos bandydavau įsivaizduoti, skaitydama užsienietiškus maisto tinklaraščius. Juk,…
Kitoks pasaulis, sako žmonės. Kitokie žmonės, kitokios jų tradicijos. Kitokie miestai, kitoks maistas, kitas požiūris į gyvenimą. O jis – gyvenimas – čia labai lengvas, sako jie. Kitoks. O aš…
Vėlus ketvirtadienio vakaras. Jauki pižama, minkštas chalatas, į netvarkingą kuodą susukti išsidraikę plaukai. Rankoje – taurė pačio skaniausio šampano be jokios progos, orkaitėje – kepantis pyragas su rabarbarais ir braškėmis.…
Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…
Kai į realybę grįžti iš svajonės, pirmas akimirkas viskas pasirodo besą pilka, liūdna ir niūru. Prisimindamas dar tas tokias artimas akimirkas, kurios jau bum-ir-baigėsi, susigūži, užsidarai savo kambaryje, pakiši nosį…
Mes nuolat kažko laukiame. Kartais, šąlant kojas, labiau už viską tą akimirką laukiame autobuso, jau vėluojančio dvi minutes. Kartais, mintyse barbendami pirštus į stalą, laukiame padavėjo, kuris atneš meniu, nes…
Šios dienos nepastebėti tiesiog neįmanoma – rodos, viskas aplinkui pasipuošia raudonomis širdelėmis, pliušiniais niekučiais ir mielomis rausvomis smulkmenėlėmis. Nes tai – įsimylėjėlių diena. Nors nepaneigiama tiesa yra ta, jog mylėti…
Pamažu temstantis dangus, baltas sniegas už lango, puodelis vaisinės arbatos. Jaukūs žiemos vakarai. Mėgstu tokius vakarus. Paprastus. Su knyga. Su filmais. Su pokalbiais iki kol akys pradeda merktis. Su nuoširdžiais…
Žinote, ką? Bloga tai žinia ar gera, tačiau štai – Kalėdos praėjo. Nors televizija vis dar bando mus sužavėti šventinėmis reklamomis, o radijas lyg sugedusi plokštelė primena, kas yra vienintelis…
Kartais man truputėlį sunku suprasti žmones, kurie, iki Kalėdų likus mažiau nei dešimčiai (!!!) dienų, ramiausiai sako, jog dar marios laiko (???). Mat aš kiekvienais metais norėdama ar nenorėdama užsikrečiu…
Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu,…
Kai už lango pradeda karaliauti tikras ruduo, man norisi tik vieno – palįsti po pūkine anklode, į lovą atsinešti puodelį garuojančios mėtų arbatos ir paskęsti saldžiame tingulyje… Gurkšnojant arbatą ir…
Stipriai užsimerksiu, suspausiu stipriai kumštukus ir tyliai, judindama lūpas skaičiuosiu iki trijų. Atsimerkus viskas mirgės akyse, o delnuose bus keturi maži rėželiai nuo netrumpų, ryškiai mėlynai nulakuotų nagų. Įkvėpsiu, iškvėpsiu…