maskarponė

Tai kaip gi tas ruduo? Jaukus, tiesa? Ar viršutinėje spintos lentynoje jau susiradote pamirštą šiltą pledą, kuriuo gera apsikloti kojas vakarais? Ar jau apsivyniojate kaklą šaliku, bėgdami iš namų? O…

Kiek tik prisimenu, mano mama visada, paklausta, ko norėtų dovanų, ištaria tą patį atsakymą: „vaikai, man tikrai nieko nereikia, jūs patys man esate dovana“. „Taip nebūna!“, – stebėdavausi anksčiau. –…

Tą savaitę tarp Kalėdų ar Naujųjų mintyse, lyg koks filmas, sukasi praėjusių metų prisiminimai ir ateinančių pasižadėjimai sau. Kartais nubrauki ašarą, kartais darkart iš naujo sukrykšti iš begalinio džiaugsmo –…

Pakalbėkime apie kaukes. Tas, po kuriomis kartais slepiamės. Kartais nekaltai ir nesąmoningai, norėdami save apsaugoti. Pakalbėkime apie fotošopą, kuriuo išmokę pagražinti nuotraukas, stengiamės nufiltruoti ir savo kasdienybę. Apie teatrą, kuriuo…

Gimtadienio dieną sulaukiau viso šūsnies nuostabių sveikinimų. Nuoširdžių, tikrų ir nebanalių linkėjimų. Viena po kitos mane stebino draugės – jų žodžiai krito į širdį, džiugino ir graudino tuo pat metu.…

Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau? Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai. O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Tai, kaip greitai praeina lauktos šventės, tik primena vieną tiesą: laikas bėga beprotiškai greitai. Buvo atostogos. Buvo Šv. Velykos. Bet ėjo ir praėjo, o šiandien vėl nauja diena, nauja darbo…

Tos dienos, pilnos pavasario. Ir rytai, kai pabundi su saule. O aplink tvyro tylus švenčių laukimas… Parsinešėm žydinčių medžių šakelių ir pamerkėm jas vazoje ant stalo. Pakabinom ant jų kelis…

Nežinau, kad čia kaltas – ar saulėtas pavasaris, ar tas žodžiais neapsakomas nuostabus atostogų laukimas, ar dar kiti džiaugsmai – bet man sunku dėlioti mintis. Sunku net rišliai kalbėti, o…

Buvo Kalėdos. Paprastos, jaukios, tarp pačių artimiausių. Labai sočios ir labai skanios. Aš, kaip paprastai, dirigavau saldžiąjam stalui, todėl šventės buvo ir gausiai saldžios. Ragavom ir Marjolaine tortą (apie jį…

Gal ir nėra čia kuo girtis, bet taip jau yra – picą valgau pakankamai dažnai. Mat neretai, nusprendus pavalgyti kur nors mieste, kažkaip vėl atsiduriame tokioje vietoje, kur meniu atskiras…