Buvo Kalėdos. Paprastos, jaukios, tarp pačių artimiausių. Labai sočios ir labai skanios. Aš, kaip paprastai, dirigavau saldžiąjam stalui, todėl šventės buvo ir gausiai saldžios. Ragavom ir Marjolaine tortą (apie jį – atskiras įrašas greitu metu!), ir meduolinį sūrio tortą, ir tradicinį šventinį aguonų ir obuolių pyragą (be jo mūsų namuose – ne Kalėdos), ir naminiu šokoladiniu kremu perteptus vafliukus, ir dar – meduolinius keksiukus su citrininėmis kreminio sūrio kepurėlėmis. O kur dar didelis pintas krepšys meduolinių žmogeliukų, briedžiukų, angeliukų, senių besmegenių ir kitų mažų mielų padarėlių… Galima sakyti, kad desertų stalas beveik lūžte lūžo, o mes, visi pukšėdami, bandėme bent jau po kąsnelį kiekvieno paragauti.

Aš, žinoma, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, sau pažadėjau – per kitas Kalėdas tai tikrai tiek daug saldumynų negaminsiu. Tikrai. Maždaug tuo pat metu, kai daviau sau šį pažadą, antroji aš ėmė prunkšti iš juoko. Nevaldomai ir iš visos širdies. Kažin, koks stebuklas turėtų įvykti? O gal? Mano žmogus mane bando išmokyti; sako, gamink tik vieną mažutį torčiuką, kad kiekvienam tik po mažą gabaliuką tekliūtų. Visi norės dar, bet nebus; užtat, kaip kokiam restorane, visi prisiminks, kooooks skanus buvo tortas ir kaip norėtųsi jo dar, ir dar, ir dar. Aš pritariamai linksiu ir pritariu kiekvienam žodžiui, bet žinot… kartais palinksėti galva daug lengviau nei iš tikrųjų padaryti. Juolab, man patinka gaminti desertus. Kalėdoms – ypač. Ir nieko čia blogo, kad jų lieka kitai ar dar kitai dienai; kitu atveju šį rytą, švenčių šurmuliui praūžus, negalėčiau ramiai prie puodelio kavos pasičiupti paskutinio meduolinio keksiuko.

Gali būti, kad Jūsų – kaip, beje, ir mūsų – pilvai po švenčių dar pilnut pilnutėliai. Bet gali būti, kad ne. Gal prie puodelio kavos Jūs jau norite kokio neragauto saldaus kąsnelio; gal laukiate popiet užsuksiančios geriausios draugės; gal savaitgalį į Jūsų namus sugužės nemenkas svečių būrelis, kurį norite pavaišinti kokiu nors desertu. Idealiausia – greitai ir paprastai paruošiamu, bet skaniu ir kvepiančiu Kalėdomis. Man atrodo, kad tam puikiausiai tiktų šie meduoliniai keksiukai. Labai žiemiški ir gausiai aromatingi!

Skonis: 10/10. Puikūs keksiukai! Purūs, minkšti, gausiai kvepiantys šildančiais žiemos prieskoniais. Jei mėgstate cinamoną, muskatą, imbierą… būtinai išmėginkite.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Bakers Royale


5 komentarai
Nuotraukos, kaip visada fantatiškos!!:)
Indre, labai ačiū! 🙂
O patys keksiukai tikrai dar geresni už nuotraukas 😉
Laba diena,
ar galėčiau naudoti meduolių prieskonių mišnį? Jei taip – tai kiek pagal šį receptą turėčiau dėti šauštelių?
Ilona, žinoma, jog galima 🙂 Pati aš tokio mišinio nėkart nesu naudojusi, bet manau, kad reikėtų dėti proporcingai šiems suvardintiems prieskoniams, t.y. apie 2 – 3 arbatinius šaukštelius 🙂
Sveiki, norėčiau paklausti ar būtų galima naudoti kietą medų, pvz.: jį pakaitinus su trupučiu vandens?