maskarponė

Puikiai prisimenu savo pirmąją pažintį su Tiramisu. Prieš daug metų, gal kokius aštuonis ar net dešimt, sėdėjome su gera drauge vienoje picerijoje pačiame miesto centre. Picos ten buvo pačios skaniausios,…

Kai man kartais pasidaro truputį slogu ir ilgu, kai pajaučiu, kad rutina ima truputėlį dusinti, aš vartau nuotraukų albumus. Gerai, būsiu sąžininga. Pastaruoju metu vartau vieninteles nuotraukas – tas, iš…

Besibaigiant pirmam metų mėnesiui, mano akys nejučia nukrypsta į popieriaus lapą, kuriame – daug smulkiai surašytų eilučių. Vienose eilutėse raidės mažos ir nedrąsios, kitose – paryškintos ir pabrauktos. Visa tai…

Dienos darbe bėga be galo lėtai. Gal dėl to, kad vasara. O gal dėl to, kad tas kalendoriaus lapas prie darbo stalo, kuriame ryškiai rožine spalva buvo sužymėtos atostogų dienos,…

Uh… na ir įtempta savaitė buvo. Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas,…

Saulėtas ir šiltas liepos vakaras pagaliau vėl – po liūčių, griaustinių ir blyksinčių žaibų – atnešė vasaros nuojautą. Vakarėjančios saulės spinduliams įsisukus į Senamiesčio gatveles ir glostant žmonių veidus, labai…

Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…

Mes nuolat kažko laukiame. Kartais, šąlant kojas, labiau už viską tą akimirką laukiame autobuso, jau vėluojančio dvi minutes. Kartais, mintyse barbendami pirštus į stalą, laukiame padavėjo, kuris atneš meniu, nes…

Šios dienos nepastebėti tiesiog neįmanoma – rodos, viskas aplinkui pasipuošia raudonomis širdelėmis, pliušiniais niekučiais ir mielomis rausvomis smulkmenėlėmis. Nes tai – įsimylėjėlių diena. Nors nepaneigiama tiesa yra ta, jog mylėti…

Ilgais tamsiais gruodžio pabaigos vakarais. Kai tamsių namų languose mirksi šventinės lempelės, o ant palangių plevena žvakės liepsna. Kai už uždarų durų girdi šiugždant dovanų popierių ir stebi pirštus, mikliai…

Pagaliau. Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Ir vėl savaitgalis. Dar viena darbo diena, na, iš tiesų juk tik kelios darbo valandos (kelios?.. hm, aštuonios…), ir – s a v a i t…

Dienos vis trumpesnės ir trumpesnės. Rytai tamsesni, o vakarai ilgesni, vis anksčiau apgaubiantys namus pilkšva skraiste, panardinantys paskutinius dienos spindulius po stora tamsos paklode. Kol godžiai gaudome pačias pačias paskutines…

Viena mano bendradarbė, sėdinti kabinete priešais mane, turinti labai gražius plaukus ir mėgstanti paskęsti jos ausinėse skambančioje muzikoje, šiandien jau antrą ar net trečią kartą manęs paklausė, nutaisiusi mielas akeles…

Pavasario šventės atėjo ir… praėjo. Kaip visada – visi geri dalykai turi pabaigą. Tam, kad ateitų dar geresni. Dienos jau labai ilgos. Saulė pakyla aukštai ir negaili šiltų spindulių. Po…

Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra…

Vakarais kišu šąlančias pėdas į šiltesnes rožines kojinaites ir apsisiaučiu storesniu chalatu. Imu į rankas didelį puodelį garuojančios mėtų arbatos ir mintimis skrendu į tolimus kraštus, kur viskas truputį kitaip.…

Mano gyvenimas telpa į vienuolika dėžių. Labai didelių ir šiek tiek mažesnių dėžių, į kurias prieš kelias dienas sutalpinau beveik dvidešimt dvejus savo gyvenimo metus. Kiek be proto daug ir…

Tyliai slenka laikas, nepalikdamas pėdsakų ir pranykdamas taip, lyg jo niekad nebūtų buvę. Žiemas keičia pavasariai, o net nespėjus jais atsidžiaugt visa širdim, prisiuostyt vyšnių žiedų iki galvos apsvaigimo, į…

Trys-du-vienas, ir baigės šventės. Vieniems jos padovanojo susitikimus su senai matytais veidais, kitiems – pasisėdėjimą prie vaišėmis nukrauto stalo, tretiems – bent porą dienų atsipalaidavimui. Ir visiems visiem šios Velykos…

Ir staiga praėjo visos šventės. Taip labai lauktos Kalėdos, tiek planuoti Naujieji. Linkėjimai visiems išsakyti, dovanėlės išdovanotos, o gautosios – išpakuotos, buvę nukrauti lūžtantys stalai atrodo tokie tušti (ir, laimė,…