Besibaigiant pirmam metų mėnesiui, mano akys nejučia nukrypsta į popieriaus lapą, kuriame – daug smulkiai surašytų eilučių. Vienose eilutėse raidės mažos ir nedrąsios, kitose – paryškintos ir pabrauktos. Visa tai rašiau paskutinę metų dieną, tiesiog negalėdama atsižadėti tradicijos. Man tai nelengva. Visų pirma, tradicijos man labai patinka; antra, man labai patinka sudarinėti sąrašus.
Ir akys užkliūna bent už vieno punkto, prie kurio bent kol kas galėčiau dėti ryškų pliusą. Gal jis ir tikrai ne tas, prie kurio tą pliusą šiandien norėčiau padėti labiausiai, bet vis tiek – labai gerai! Jei dar vienuolika mėnesių bus taip pat gerai, tikrai turėsiu bent vieną pliusą sąraše.
Į sporto klubą keliauju beveik kasdien. Tik, priešingai nei dauguma moterų bei merginų, renkuosi ne aerobikos treniruotes – daug mieliau laiką leidžiu ant masyvių treniruoklių, tarp plačiapečių vyrukų. Kartais, būna, išsijuosus kilnoju svarmenis rankomis, kojomis ir visaip kaip. O kartais tų geležinių baubų net nepasiekiu. Užlipu ant savo mylimiausio kardio treniruoklio – pusiau dviračio, pusiau bėgimo takelio – ir nesustoju visą valandą. Nesvarbu, kad treniruoklis stovi priešais veidrodį, kuris, deja, akivaizdžiai storina ne tik mano kojas, bet ir pūstus žandus (!). Pakeliu akis aukštyn, dairaus į šonus, o kartais įsmeigiu akis į mažą ant treniruoklio esantį laikroduką, tikėdamasi taip jį paspartinti. Dažniausiai, beje, šis planas neišdega. Bet sportuoti man išties patinka. Nemeluosiu, kad netingiu, nes dažnai velniškai tingiu. Bet būna gyvenime momentų, kai išsportuoti emocijas yra daug svarbiau už visokio plauko tingėjimus.
Taigi, sportuoju beveik kasdien. Dar pusryčiams valgau avižinę košę, vakarienei – keksiukus. Tais kartais, kai keksiukai pasitaiko ypač gardūs (dažnai) ir išgaruoja net menkiausios mano geležinės valios pastangos (mano laimė, kol kas retai), būna, sporto klubo nepasiekiu. O kitą rytą savo mantrą kartoju iš naujo.
Noriu būti sveika, graži ir laiminga. Ir sėkminga.

Skonis: 10/10. Užsienyje šio pyrago kvadratėliai būtų vadinami blondies, priešingai nei tikriausiai kur kas populiaresni brownies. Tačiau nepaisant kardinalaus pyragų spalvų skirtumo, jie turi šį tą bendro. Jie minkšti, drėgni, tiesiog tirpstantys burnoje tiesiogine to žodžio prasme – tai juos padaro išskirtinius ir iškart paperka kiekvieną. Beje, šie blondies intensyviai bananiniai, o jų konsistencija yra ypatinga savo… savotišku klampumu. Pačia geriausia prasme. Valgyčiau ir valgyčiau.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Hungry rabbit


7 komentarai
Labai skanus pyragas! Tik keista, kad man jis neišėjo toks klampus… 🙂
http://receptuknygele.blogspot.com/2013/03/pyragas-su-mascarpone-ir-bananais.html
Aiguste, tikrai labai keista, kad pyragas gavosi toks skirtingas. Bet vis tiek labai džiugu, kad buvo skanus 🙂
Visi namai pakvipo siuo stebuklu. Jau zuja, ratus suka aplinkui namiskiai. Rodos, bus pyragas tikrai slapias. Kaip tik tokio dregno labai ieskojau. Nors maskarpones vengiu, bet si karta surizikuoju. Stebuklas, kad tik vieno banano pakanka. Matau, kad pyragas bus fantastinio skonio. Ka darysi jau su tom kalorijom. Reik sugyvent. Galima retsykiais ir nusikalsti. Labai labai aciu uz recepta!
Monika, ne kalorijos yra svarbiausios, tikrai! 🙂 Gyvenimo džiaugsmai ir malonumai yra daug svarbesni 🙂 Tikiuosi, kad pyragas buvo ne mažiau skanus nei nuojauta sakė 😉
Mano mylimojo mama sakė, kad tai pats skaniausias pyragas, kokį esu iškepusi. Nors kepiau daug ir visi buvo labai skanūs, šitas jai skaniausias. Jo neliko net pusryčiams! 🙂 Labai ačiū už receptą.
Nėra už ką, Monika 🙂 Nuostabūs atsiliepimai, labai džiaugiuosi tokia pyrago sėkme! 🙂
Jau kepiaui ir dar kepsiu 🙂 Nerealiausias pyragas kokį esu kepus 🙂 Tik reikia labai gerai kiaušinius išsukti, tada gausis iškilęs. Mano pyrago vaizdas kitos, nei čia foto. Įsirašau prie skaniausių kepamų pyragų!