Po kelių dienų bus lygiai metai nuo tos dienos, kai treptelėjau koja ir pakeičiau savo mitybos įpročius. Niekad nevalgiau taip skaniai ir įvairiai, ir tikrai niekad po pusryčių košės taip ilgai nesijausdavau soti.
Ankščiau valgydavau saldžiai. Dabar – nesaldžiai. Ankščiau valgydavau plikas avižas su cinamonu ir šaukšteliu rudojo cukraus, dabar – košę gardinu baltymų ir skaidulų gausiais produktais: grūdėta varške, avokadais, sėklomis. Maži žingsniai, dideli savijautos (ir sotumo!) pokyčiai.
Pikantišką košę galima gardinti labai įvairiai, čia – rudens edition. Su moliūgų tyre, kurią pasigaminti paprasta kaip dukart du: išsikepat orkaitėj moliūgą ir sutrinat jį iki tyrės (čia esu aprašiusi detaliau). Tikrai verta išsikepti, susitrinti ir, padalinus dalimis, užsišaldyti. Tinka troškiniams, makaronams, apkepams, pusryčių košėms ir daugeliui įvairiausių receptų – vien aš tinklaraštyje esu užrašius turbūt jau dešimtis, šypt.
