SALDUMYNAI

Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…

Mūsų virtuvėje, ant spintelės, netoli mano virtuvinių svarstyklių ir didelio stiklinio indo su avižiniais dribsniais, skirtais gardžioms pusryčių košėms, visuomet stovi ir kibirėlis medaus. Gardiname juo kavą ar arbatą, vaikome…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

Iš namų rytais pajudu anksti; būna taip tamsu, nors į akį durk. Apgaubta tos juodos tamsos važiuoju į darbą, o automobilyje plyšauja radijas. Įvažiavus į greitkelį, keliskart sumirksiu nuo šviesų:…

Kaip ir sau pažadėjau, šį neseniai pralėkusį savaitgalį bandžiau prisijaukinti šventinę dvasią ir atpūsti į savo gyvenimą Kalėdinę nuotaiką. Lūpose žaidžiant šypsenai, galiu tyliai pašnibždėti: atrodo, man pavyko. O ar…

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Kai įsisiūbuoja ruduo, atrodo, laikas pradeda eiti lėčiau. Ar pastebėjot? Kokie ilgi vakarai, kai norisi tik grįžti į šiltus namus, įsisupti į šiltą chalatą, pariesti kojas su savimi ir sriūbčioti…

Kuo daugiau emocijų – tuo mažiau žodžių. Tai tikra tiesa, dabar jau žinau. Kai prieš daugiau nei penkerius metus sugalvojau „Saulėtos virtuvės“ vardą, nepuoselėjau jokių didelių svajonių. Tiesiog norėjau toliau…

Prisimenu save prieš kelerius metus: vos tik nujausdama kažką gero, tuoj puldavau apie tai skelbti visam pasauliui. Nors prie tų dalykų būdavo dar tūkstančiai „o”, „bet” ir „gal”. Kai tikėjausi…

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais. Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos…

Ir koks gi ruduo be obuolių. Savaitgalį jų suvalgiau tikriausiai kelias dešimtis. Sėdėjau ant žolės, veidą atsukus į saulę, skaičiau knygą ir valgiau obuolius. Visą savaitgalį. Pasaka, o ne gyvenimas,…

Nenoriu paleisti vasaros. Galvoju apie tai, kai rytą prabundu sužvarbusi, susisupus į anklodę iki nosies galiuko. Galvoju tada, kai vėl netikėtai pasipila lietus, nors dar ką tik švietė saulė ir…

Atsiprašau. Jaučiuos kalta, kad taip ėmiau ir dingau iš savo „Saulėtos virtuvės“. Jaučiuos labai kalta. Guodžiuos tik tuo, kad tikriausiai vis tiek vasarą niekas prie kompiuterių ekranų nesėdi; vietoj to…

Pamenat, dar visai neseniai rašiau apie užsiveriančias duris ir apie langus, kurių laukiu atsidarant. Apie naujas galimybes ir veiklas, kurias tikiuosi ateisiant. Ką gi, jos atėjo. Atrodo, kad staiga atsidarė…

Mūsų gyvenime šiais metais atsirado šis tas naujo. Mūsų sodybos kieme įsikūrė dvidešimt keturi maži mediniai namukai; namukai, kuriuose gyvena bitės, kartais mūsų meiliai vadinamos bitukais. Aviliai, kuriuose kasdien dūzgia…

Lietuviai tokie, lietuviai anokie. Niūrūs, susiraukę ir burbantys žmonės. Na, nesakykit, juk ne aš viena dažnai girdžiu tokius žodžius? Ypač daug ir dažnai tokių frazių galima išgirsti oro uostuose, grįžtant…

Viena mano draugė šiuos metus pradėjo labai drąsiu pažadu sau: kiekvieną mėnesį išbandyti kažką naujo, dar niekada gyvenime nedaryto. Aš šį jos sumanymą išgirdau metams bene įpusėjus, bet ta mintis…