kava

Jei vasarą smaližiauti norisi gaiviau ir lengviau, kviečiu išbandyti šį desertą – graikiško jogurto tiramisu. Graikišku jogurtu čia keičiamas maskarponės sūris ir, patikėkite, sluoksniuotas desertas pavyksta labai gardus! Viskas paprasta:…

Va-sa-ra! Saulės nubučiuota, ryškiom spalvom ištapyta, gaivių skonių pilnutėlė! Kaip dar geriau ją pasitikti, jei ne su didele porcija mylimiausių ledų? Ar turit mėgstamiausią ledų skonį? Aš dievinu kavos, pistacijų…

Tiramisu – vienas mano mylimiausių desertų. Jaučiu silpnybę Italijai, kavai, ir burnoje sutirpstantiems saldumynams, o čia – viskas viename. Nuo klasikinio tiramisu iki sluoksniuojamo su gaiviomis vasaros uogomis, šis desertas…

Jei meilė būtų pyragėlis, kokio skonio jis būtų? Saldus, intensyvus, iki pirštų galiukų gardus? Paprastas, o gal kaip tik prašmatnus? Minkštas, jaukus, aistringai sodrus? Kiek meilių, tiek ir pyragėlių. Kiekvienas…

Dar prieš pradėdama rašyti antrąją saldumynų knygą žinojau – jei jau rašysiu, tai joje bus toks tortas. Tortų tortas. Sunkus, saldus, sodrus, tikras. Aguoninis biskvitas, sviestinis kavos kremas su kepintais…

Mojuoju visiems kavos mylėtojams – ar daug čia mūsų tokių, kurie kavą mėgsta ne tik gerti, bet ir… valgyti, šypt? Ko tik aš nesu gaminus su kava: tortų, pyragų, ledų,…

Jaukiais žiemos prieskoniais iškvėpinta, kalėdinių lempučių ir žvakelių nušviesta, miltelinio cukraus debesimis nubarstyta žiema. Kasmet ji tokia, kokią patys sau susikuriame. Kuo mažiau dienų iki Kalėdų belieka, tuo lėtesnės ir…

Septyniolika dienų iki Kalėdų. Pakankamai, kad dar galėtume išprotėti dėl šventinių planų, dovanų, receptų, tvarkingų namų ir likusio tūkstančio mažų bei didelių dalykų. Kai pati pajaučiu žemyn galva puolanti į…

Vos vienas rutuliukas ledų skiria įprastą ryto kavą nuo gardaus deserto. Vienas rutuliukas ledų, užpiltas garuojančiu mažu puodeliu espresso, ir mintimis jūs jau Italijoje, klaidžiojat romantiškose gatvelėse, svajojate sustabdyti akimirką,…

Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…

Ak, tie rytai. Kartais lėti ir ramūs, užlieti saulės spindulių ir vidinės ramybės. Kartais – pilni chaoso, skubėjimo ir lekiantys kūlversčiais. Kad ir kokie bebūtų, kiekvienos dienos pradžioje laukiu tų…

Namuose. Čia vyksta patys geriausi dalykai. Juk iš tiesų! Čia kepa pyragai. Vyksta dūkimas ir pagalvių mūšiai, skamba juokas, kartais toks „per žingsnį iki ašarų“. Čia žybsi kalėdinės lemputės. Gimsta…

Koks gi rytas be kavos, o jei artėja Kalėdos – kvepėti turi visi namai! Kava, cinamonu, imbieru, gvazdikėliais! Meduoliais! Jei mėgstate, kai saldumas susipina su čiut aštresniais skoniais, kai imbieras…

Kaip aš norėčiau kartais sustabdyti laiką. Šią vasarą – ypač. Kad tų ilgų vakarų būtų dar daugiau; kad per juos dar daugiau visko prisvajotume ir dar daugiau sukurtume mažų ir…

Kaip dainuojama vienoje populiarioje dainoje – „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – aš pati būtent taip ir manau. Gimiau pakankamai vėlai, kad „Černobylio“ serialo dienų…

Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…

Turbūt tik visiški pakvaišėliai, sugalvoję susisluoksniuoti tiramisu, pradėtų nuo miltų sijojimo ir biskvitinių „pirštelių“ kepimo. Bet aš tokių pakvaišėlių pažįstu; neabejoju, kad pažįstate ir jūs. Beje… labas! O kodėl gi…

Norėčiau pasakyti, kad mūsų sekmadieniai vis dar yra tobulai lėtos dienos, tačiau pradėjus dirbti sau, daug pokyčių įvyksta per vieną dieną – tiesą sakant, jie ateina kartu su tuo sprendimu,…

Kiek tik prisimenu, mano mama visada, paklausta, ko norėtų dovanų, ištaria tą patį atsakymą: „vaikai, man tikrai nieko nereikia, jūs patys man esate dovana“. „Taip nebūna!“, – stebėdavausi anksčiau. –…

„Nuo pirmadienio“, – vakar juokėmės vienas kitam, sukdami tiesiai link senosios Laisvės alėjos spurginės. Nežinau, kas tai – ar stebuklingi miltai, ar dešimtmečius skaičiuojančios nesikeičiančios sienos, o gal tiesiog nostalgija,…