Traškūs dribsniai (granola) su medumi ir lazdynų riešutais
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…
Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…
Mano pavasaris pilnas citrinų. Nejuokauju; rodos, kasdien kažkur įspaudžiu bent lašą jų sulčių, nutarkuoju saują geltonų žievelių. Vieną po kito verdu saulės spalvos stiklainėlius citrinų kremo. Nenuostabu, kad ir galvodama…
Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…
Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……
O dabar pakelkite rankas tie, kurie jaučiasi lengvai pamišę dėl bananų duonos… aš, AŠ! Nesuskaičiuočiau, kiek skirtingų receptų jau išbandžiau ir, kaip taisyklė, dažniausiai visos duonelės iškepa nuostabiai gardžios. Ši…
Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…
Jei man tektų rinktis – tradicijos ar modernūs vėjai – prie Kūčių stalo aš nė nemirktelėjusi pasirinkčiau tradicijas. Neįsivaizduoju jo be močiutės virtų pyragėlių su raudonomis uogomis; be mūsų, šeimos…
Sakysit, reklama. Bet, patikėkite, šitą reklamą jūs norite išklausyti, šypt. Prieš savaitę ar kiek daugiau atsidūriau tokių aplinkybių sūkuryje, kai turėjau nuspręsti, ką ir kiek nuveiksiu prieš Kalėdas. Na, žinote,…
Žiemą karaliauja imbierai. Ir cinamonas. Ir truputį pasikandžiot mėgstantys gvazdikėliai. Muskatas. Švelni vanilė. Karšto vyno aromatas. Medus. Arbatos ir pyragai. Išpuošti meduoliai, iš slaptos dėželės pamažu kažkur išgaruojantys dar toli…
Suskaičiavau, kad kepu juos jau aštuonerius metus iš eilės. Tai kaip tuomet kitaip galėčiau vadinti? Tik skaniausiais kalėdiniais meduoliais. Turime tradiciją pirmąją meduolių partiją iškepti dar gerokai prieš šventes, pavyzdžiui,…
O kada gi daugiau, jei ne darganotą rudenį? Kada, jei ne tais rytais, kai taip ilgai neprašvinta? Ir kada, jei ne sekmadienį, kai pasistengus laikas sulėtėja? Lapkričio sekmadienių rytai yra…
Kada prasideda Kalėdos? Ar jau dabar? Kol kiti kelia antakį ar gūžčioja pečiais, aš nepykstu, kad Kalėdų laukimas prasideda taip anksti. Mielai stabteliu prie spalvingų kompozicijų prekybos centruose. Kaskart išėjusi…
Norėčiau pasakyti, kad mūsų sekmadieniai vis dar yra tobulai lėtos dienos, tačiau pradėjus dirbti sau, daug pokyčių įvyksta per vieną dieną – tiesą sakant, jie ateina kartu su tuo sprendimu,…
Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…
Suskaičiavau, kiek dienų liko iki Kalėdų. Tik 87! Kodėl apie tai pradėjau galvoti? Gal dėl to, kad šiandien youtube muzikos takelis per porą valandų nuo P!nk pasuko link kalėdinių melodijų.…
Kažin, kiek kartų žmogui reikia pamėginti būti kažkuo kitu, kad suprastų, jog tikrieji džiaugsmai, savęs realizavimas, pilnatvė ir harmonija laukia tame kelyje, kuris yra skirtas TAU? Bandymas būti kažkuo kitu…
Noriu apkabinti šį saulės spinduliais dosnų pavasarį ir niekad nepaleisti. Noriu išjausti jį visa širdimi; įkvėpti jo tiek giliai, kiek tik įmanoma. Įsidėti į kišenę, kad visada būtų šalia. Kad…
Tą dieną, kai mano beveik aštuonių mėnesių sulaukęs Joris staiga nustojo valgyti, planavau pabaigti įpusėtą tekstą apie tai, ką jis valgo, kaip gerai jis valgo, ir kokias gudrybes esu atradusi…
