šokoladas

Jeigu aš lyg pasakoj pagaučiau auksinę žuvelę… Arba surasčiau burtų lazdelę… Arba jeigu savaitgalio vakarą, atsikimšus butelį balto saldaus vyno, iš jo išsirangytų gerai nusiteikęs džinas… Gyvenčiau Paryžiuje. Pro mano…

Pagaliau. Pagaliau pagaliau pagaliau!!! Ir vėl savaitgalis. Dar viena darbo diena, na, iš tiesų juk tik kelios darbo valandos (kelios?.. hm, aštuonios…), ir – s a v a i t…

Yra pasaulyje žmonių, kuriems visada šviečia saulė. Net lietingą rudenį, už lango kasdien pilant vėsiam lietui, jų širdyse ridinėjasi saulutė. Yra žmonių, kurie moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu (ne)reikšmingu mažmožiu,…

Kartais aš labai mėgstu įsijungti kokį gražų internetinį puslapį, kuriame iš nuotraukų į mane žvelgia ne maistas – tai tikrai beveik stebuklas! – bet gražūs namai, dailūs kambariai, tobulos virtuvės…

Tas filmas apie Tave. Apie visus žmones, gyvenime nerandančius savo vietos. Vis ieškančius… besiblaškančius… neramiomis mintimis. Apie žmones, kurie nuolat ieško savo aukso amžiaus ar auksinio pasaulio krašto, kur norėtų…

Kai už lango pradeda karaliauti tikras ruduo, man norisi tik vieno – palįsti po pūkine anklode, į lovą atsinešti puodelį garuojančios mėtų arbatos ir paskęsti saldžiame tingulyje… Gurkšnojant arbatą ir…

Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……

Stipriai užsimerksiu, suspausiu stipriai kumštukus ir tyliai, judindama lūpas skaičiuosiu iki trijų. Atsimerkus viskas mirgės akyse, o delnuose bus keturi maži rėželiai nuo netrumpų, ryškiai mėlynai nulakuotų nagų. Įkvėpsiu, iškvėpsiu…

Yra begalė priežasčių, dėl kurių lengva pamilti keksiukus. Jie gražūs. O jei pasistengsite, ant jų išspausite kauburėlį gardaus kremo ir papuošite uogomis ar pabarstukais, jie taps neįtikėtinai gražūs. Jie nuotaikingai…

Ar kada matei saulę šypsantis? Dangų verkiant? Vėją šnabždant mieliausius žodžius į ausį tyliai? Ar kada lietei tolimas svajones, kabinai dideliu šaukštu meilę, sriūbčiojai per spalvotą šiaudelį širdį gaivinantį džiaugsmą?…

O būna kartais taip, kad net negali pagalvot apie rytojų. Nes šiandien taip gera, kad norisi čia pasilikti amžinai. Ar bent jau truputį ilgiau nei tos skurdžios valandos, prabėgančios kaip…

Jeigu ankstų rytą važiuodama į darbą nesnaudžiu kėdėje, pro langą stebiu šaligatvių gyvenimą… Čia žmonės, pasidabinę sportinėmis aprangomis, bėga, aktyviai mina dviračio pedalus ar žingsniuoja greičiau nei, atrodo, įmanoma. Susikaupę,…

Kažkur ir kažkada girdėjau ar skaičiau, kad dėl gero skonio reikia ginčytis. O bet tačiau… Juk žmonės tokie skirtingi. Be galo, be krašto. Nemėgstančiam saldumynų neįrodysi, kad jie geriau už…

Ryšėdama languotą prijuostę paskutines akimirkas, atidarau paštą, surankioju kelis kuklius laiškelius, kalbančius apie svajonių virtuves, ir skubu papasakoti jums… Kaip smagu įkišti nosytes į kitų svajones, ar ne? Pirmoji laiškelį…

Jei labai nori, tai reikia. O jei labai nenori – nereikia. Viskas taip paprasta, jei būtų tik norai. Jei išbrauktume visus „reikia”. Jei užsimerktume prieš „turiu” ir į šalį nustumtume…

Tapu tapu tapu tapu, Eina meškinas be batų, Jis keliauja pas tave, Neša bučkį už mane… Tapu tapu tapu tapu… stop. Ir pasakos turi pabaigą, brangieji. Ir gražiausios šventės, ir…

Saldžiai miegoti iki pusės dvylikos ir vis dar tingėti keltis iš šiltų patalų. Skaityti ne konspektus, tačiau grožines knygas. Neskaičiuojant laiko. Žiūrėti kalėdinius filmus su visada laiminga pabaiga. Mėgautis neįtikėtinais…

Liko 12 dienų. Pora egzaminų, pora darbų pristatymų, kelios dienos paskaitų. Eglutės puošimas, Meduolių Dekoravimo Diena, Pyragų ieškojimo ir Didžiosios Kepimo Dienos. Liko 12 dienų laukimo ir šventės belsis į…

Rytoj gruodžio pirmoji. Už lango tikra – šalta ir balta – žiema, o rankose puodelis garuojančios arbatos. Teliko nuplėšti visai nedidelį pluoštelį kalendoriaus lapelių, ir galėsime vieni kitus sveikinti sulaukus…

Gyveno kartą mergaitė, kuri turėjo didelę pintinę svajonių. Vienos buvo mažytės ir paprastutės, lyg smėlio grūdelis, o kitos – didelės it aukštasis Everestas. Vienos svajonės buvo tolimos kaip dangus, kitos…